Kam labiausiai didės mokesčiai
Liepos viduryje Vyriausybė pritarė kelių naudotojo mokesčio pakeitimams, kuriais nustatomi nauji, nuo 2015 m. nekeisti kelių naudotojo mokesčio dydžiai, arba vinjetės, sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Susisiekimo ministerija skelbia, kad nuo kitų metų mokestis už naudojimąsi Lietuvos keliais labiausiai didės taršiam, tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstančiam transportui – komercinėms krovininėms transporto priemonėms ir autobusams.
„Tarifai pakeisti, įvertinus išaugusį magistralinių kelių naudojimo intensyvumą, didėjantį kelių infrastruktūros nusidėvėjimą, padidėjusią infliaciją ir tai, kad kelių naudotojo mokesčio dydžiai nekeisti nuo 2015 m.“, – Delfi komentuoja ministerija.
Autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.
Kelių naudotojo mokesčio didėjimas bus minimalus naujausioms „Euro 6“ taršos reikalavimus atitinkančioms transporto priemonėms, o taršioms jis gerokai išaugs. Apie 70 proc. autobusų, vykstančių tolimojo susisiekimo maršrutais, parko sudaryta būtent iš „Euro 6“ emisijos transporto priemonių.
„Didelė dalis tolimojo susisiekimo maršrutais Lietuvoje keliaujančių autobusų yra mažai taršūs, t. y. „Euro 6“ klasės. Jiems kelių mokestis kils minimaliai“, – atkreipia dėmesį ministerija.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. tokiai transporto priemonei „Euro 6“ emisijos dienos vinjetė didės vidutiniškai 19 proc. ir kainuos 7 eurus, savaitės – 17 eurų, mėnesio – 34 eurus, metų – 365 eurus.
Taršiausiai „Euro 0“ emisijos klasei vinjetės kaina didėja vidutiniškai apie 167 proc., iki 16 eurų už dieną, savaitės vinjetė kainuos 38 eurus, mėnesio – 75 eurus, metų – 810 eurų.
Ar bilietai brangs?
Dalis autobusų vežėjų įspėja, kad šiuos pokyčius pirmiausia pajus autobusų keleiviai. Asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius sako, kad išaugus kelių mokesčiui, kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti ketvirtadaliu ar daugiau pabranginti keleivių bilietus.
„Rezervų, kaip iš savo pusės kompensuoti kelių mokesčio didėjimą vežėjai nelabai turi. Vadinasi, norėdami kompensuotis, turės branginti bilietus. Tad, pavyzdžiui, jeigu iš Vilniaus į Kauną dabar nuvažiuoti kainuoja 9 eurus, jau netrukus ta kaina gali būti 12 eurų ir daugiau. Tarpmiestiniame transporte naujesnės transporto priemonės, iki 5 metų, kol kas sudaro tik maždaug penktadalį viso transporto.
O bendras autobusų vidurkis yra apie 10-15 metų. Ypač sunku bus regioniniams vežėjams, kadangi jie ir taip sunkiai išgyvena. Reformos ir apsunkinimai jau privertė nemažai vežėjų visai pasitraukti iš rinkos“, – pranešime žiniasklaidai teigia R. Martinavičius.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis pateikia kitokią statistiką. Jo teigimu, dagiausiai tolimojo susisiekimo autobusų parko sudaro naujesnės ir mažiau taršios „Euro 6“ transporto priemonės.
Šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutais važinėja apie 500 autobusų, iš kurių apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ standartų reikalavimus, „Euro 5“ – 13 proc., „Euro 4“ – 9 proc., „Euro 3“ ir žemesnės – apie 22 proc.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labiausiai vinjetės kaina didėja „Euro 3“ ir žemesnio ekologinio standarto reikalavimus atitinkantiems autobusams, o nuo šių metų liepos 1 d. tolimojo susisiekimo maršrutais keleiviai gali būti vežami tik ne senesniais nei 14 metų amžiaus autobusais, t. y. atitinkančiais ne žemesnius nei „Euro 5“ standartų reikalavimus. Dėl šios priežasties, kaip teigia, vežėjai neturi pagrindo didinti bilietų kainų.
„Nematau jokio finansinio pagrindo, kad dėl kelių mokesčio reikėtų didinti bilietų kainas. 14 metų senumo autobusas jau bus „Euro 5“, tai reiškia – kelių mokestis būtų taikomas šiai kategorijai – apie 750 Eur per metus, ir „Euro 6“ – apie 660 eurų metams. Dar priklauso, kiek nuvažiuojama ridos per metus. Jei autobusas nuvažiuoja 50 tūkst. kilometrų, tai vieno kilometro savikaina padidėja maždaug 0,3 euro. Kas dėl tiek kels kainą?“ – pažymi G. Nakutis.
Anot jo, daugumai keleivių vežėjų mokesčiai nedidės, o kai kam net ir mažės. Pašnekovas skaičiuoja, kad per metus tolimojo susisiekimo vežėjai vidutiniškai sumoka 350 tūkst. Eur kelių mokesčio.
Siūlo apmokestinti lengvuosius automobilius
Vis dėlto LKVA vadovas mano, kad keleivių vežėjus reikėtų atleisti nuo šio mokesčio ir daugiau apmokestinti taršesnius lengvuosius automobilius.
„Žiūrint į ateitį, mokestinė aplinka labai svarbi viešajam transportui. <...> Jei mes norime mažinti CO2 išmetimą, tai daugiau kaip 40 proc. išmetimo sudaro lengvieji automobiliai, o viešojo transporto – mizeris, dalis po kablelio. Norint žmones persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, reikia lengvuosius automobilius apmokestinti taršos mokesčiais – kuo labiau terši, tuo mokestis turi būti didesnis. O viešajame transporte priešingai – daryti mokestines lengvatas, yra gerų Prezidentūros pasiūlymų dėl transporto lengvatų“, – komentuoja G. Nakutis.
Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad nauji mokesčiai padės tvarkyti kelius, kas taip pat aktualu keleivių vežėjams. Tačiau jų atstovas nemano, kad nelikus vežėjų dalies, biudžetas prarastų reikšmingas sumas.
„Per metus iš mūsų būtų surinkta apie 300 tūkst. eurų. Kokį keliuką už tiek galima išasfaltuoti? Turbūt autostrados kilometro neišeitų. Atleidus nuo šio mokesčio tolimojo susisiekimo transportą, netekimas būtų nedidelis“, – pažymi G. Nakutis.
Bilietų kainos ateityje augs dėl kitų pokyčių
Tačiau po metų ar dvejų autobusų keleiviai reikšmingesnis kainų pokyčius gali pajusti dėl planuojamo naujos „e-tollingo“ sistemos diegimo.
„Dėl to, kas ten dabar numatyta, kelių mokestis augs kartais tolimojo susisiekimo vežėjams. Gali būti tokių atvejų, kad jis padidės net 10 kartų. Tada tikrai tai turės įtakos bilietų kainų augimui“, – atkreipia dėmesį LKVA prezidentas.
Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių tinkle apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – apie 1700 km. Dabar per metus surenkama apie 53 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio.
Dėl kelių naudotojo mokesčio maksimalių dydžių pakeitimo nuo kitų metų prognozuojama papildomai surinkti apie 40 mln. eurų, pažymi ministerija.
„Šios lėšos tiesiogiai papildys valstybės biudžetą. Tikimės, kad kitais metais biudžeto finansinius rodiklius tvirtindamas Seimas ir Finansų ministerija, skirstydama limitus, atsižvelgs į padidėjusį kelių naudotojo mokesčio surinkimą ir į nepakankamą Lietuvos kelių finansavimą, apie kurį nuolat deklaruoja Susisiekimo ministerija“, – komentuoja ji.
