Vakar Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė verslininkų susitikimą su susisiekimo ministru R. Masiuliu ir Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu. Jiems verslo atstovai išsakė opiausias problemas.
Nori naujos krypties
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius kaip pagrindinę verslo problemą įvardijo pasiekiamumą. Jis grįžo prie dar pavasarį išsakytos nuomonės, kad Klaipėda yra gyva tik vasaros sezonu, o štai spalį gatvės - tuščios.
„Turime tik keletą tiesioginių skrydžių - į Rygą ir Kopenhagą. Apskritai skrydžiai ilgai trunka ir brangiai kainuoja. Vieno viešbučių tinklo vadovų teigimu, iš Kaliningrado greičiau ir patogiau atvykti nei iš Palangos oro uosto. Palangos oro uosto veikla nepritaikyta verslui ir jo neskatina. Kaip gali kažką planuoti, kai nežinai, kada bus skrydžiai? Kodėl čia investuoti, jeigu neįmanoma greitai pasiekti pajūrio?“ - sakė G. Bertašius.
Jis pridėjo, kad verslo didžiausias poreikis - turėti papildomą galimybę į uostamiestį pritraukti turistų.
„Turime vienintelį prašymą - kryptį į Vokietiją„, - pridėjo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Nepakanka gyventojų
R. Masiulis pirmiausia ragino verslininkus ieškoti dialogo su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, nes pastarosios yra pasirengusios finansiškai - 200 tūkst. eurų - artimiausiais metais prisidėti prie naujų skrydžių atsiradimo Palangos oro uoste.
Tačiau susisiekimo ministras pabrėžė ir kitą svarbų momentą - Palangos oro uostas balansuoja ties nuostolingos veikos riba, tad greitu metu tikėtis išsvajotų krypčių būtų sudėtinga.
„Jeigu Klaipėdoje būtų 500 tūkstančių gyventojų, naujos kryptys ateitų pačios. Oro uostai tampa pelningi aptarnaudami milijoną klientų„, - teigė R. Masiulis.
Remiantis Lietuvos oro uostų prognozėmis, iki 2030 metų Palangos oro uostas geriausiu atveju aptarnaus 400 tūkst. klientų, tad jų skaičius veikiausiai kils tik ketvirtadaliu. Vilniaus oro uostas jau greitai pasieks 5 milijonų ribą, Kaunas jau aptarnauja beveik 1 mln. 200 tūkst. keleivių.
R. Masiulio manymu, Palangos oro uostui daug teigiamos įtakos turės išorinio uosto atsiradimas Klaipėdoje, kuris pritrauks ir gyventojų, ir investuotojų.
Tikėtis išsvajotų skrydžių - per anksti
Kone geriausiai Vakarų Lietuvos verslininkų problemas dėl skrydžių žinantis buvęs Palangos oro uosto direktorius, o dabar Lietuvos oro uostų vadovo pareigas einantis Marius Gelžinis tikino, kad vien tik noro nepakanka - aviakompanijos nėra linkusios rizikuoti.
„Aviakompanijos čia neina, nes verslu neužkraus lėktuvų. Kryptis į Hamburgą neturėtų pridėtinės vertės, tad iškiltų grėsmė, kad kai kurios kompanijos pasitrauktų. Aviakompanijos jau pasirinko Dortmundą, kuris turi milijonus gyventojų ir sudaro nemažą dalį Vokietijos bendrojo vidaus produkto“, - sakė M. Gelžinis.
R. Masiulis pridėjo, kad aviakompanijos paprastai rizikuoja tik tuo atveju, jeigu sulaukia kompensacijos dėl galimų nuostolių. Tačiau Europos Sąjungos reglamentai neleidžia subsidijuoti privačių kompanijų.
„Naujam skrydžiui atsirasti sugaištame dvejus metus. Yra realu, kad Palangoje gali atsirasti du savaitiniai, poilsiniai skrydžiai. Galbūt atsiras skrydis į Edinburgą, ateityje planuojame Vokietijos, Skandinavijos kryptis. Verslo skrydis bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu bus bent penki skrydžiai per savaitę„, - tikino M. Gelžinis.
Jau kitais metais Palangos oro uostas ruošiasi atsinaujinti - bus remontuojamas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas. Pasak M. Gelžinio, tam reikės 12 mln. eurų. Kol vyks tako remontas, uždaryti paties oro uosto nereikės - darbai veikiausiai bus vykdomi etapais.
Naujų skrydžių nori ir savivaldybės
Uostamiestyje diskusijos dėl galimybės Palangos oro uoste atsirasti naujiems skrydžiams verda nuo šių metų pavasario. Už tai pasisako ir verslo atstovai, ir uostamiesčio gyventojai. Daugelis nori naujų krypčių į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Dėl išsvajotojo tikslo prie derybų stalo sėdo visos septynios Klaipėdos regiono savivaldybės. Jos sutarė, kad bendrai prie Klaipėdos regiono Pasiekiamumo ir žinomumo programos 2019-2021 m. metams prisidės 200 tūkst. eurų. Daugiausiai - 75 tūkst. eurų - investuos Klaipėdos savivaldybė.
Lietuvos oro uostai keletą kartų per metus informuoja aviakompanijas ir nurodo prioritetinius maršrutus, kuriuos pradėjusios oro linijų bendrovės gautų finansinę pagalbą.
Palangos oro uoste šia galimybe jau pasinaudojo:
1. „Wizz Air“ (2015 m. pradėti skrydžiai į Londoną);
2. „LOT“ (2015 m. pradėti skrydžiai į Varšuvą);
3. „Ukraine International Airlines“ (2016 m. pradėti skrydžiai į Kijevą)
4. „Ryanair“ (2016 m. pradėti skrydžiai į Glazgą).
