Paskutinis mūšis – Europos Parlamente
Nepaisant devynių ES valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta) pasipriešinimo, Europos ministrų taryba ketvirtadienį pritarė Mobilumo paketui. Už balsavo 17 šalių, prieš – tos pačios 9-ios, Belgija – susilaikė.
„Mes negalime pritarti pasiektam politiniam susitarimui. Prieš derybas su Parlamentu aiškiai nurodėme, kad vilkiko grąžinimo nuostata absoliuti raudona linija mums ir ši nuostata neturėtų būti net aptarinėjama derybose“, – Taryboje kalbėjo Lietuvai atstovavęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Taip pat pasisakė kitų 8 Mobilumo paketo priešininkių atstovai.
Vis dėlto jų argumentai nebuvo išgirsti ir dabar Mobilumo paketas keliaus pas teisininkus, po kurių vėl sugrįš į Europos Tarybą ir labai tikėtina kovo mėnesį bus dar kartą patvirtintas.
Paskutinis žingsnis – balsavimas gegužę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Kaip „Delfi“ teigė europarlamentaras, Transporto ir turizmo komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius, jis su kolegomis iš Lenkijos ir Rumunijos nenuleidžia rankų ir ruošia pataisas, kurie šiek tiek sušvelnintų Mobilumo paketo poveikį.
Bet turint omeny, kad būtent Europarlamentas inicijavo kai kuriuos Lietuvai nepriimtinas nuostatas bei iki šiol Mobilumo paketas ten ėjo „kaip per sviestą“, didelių vilčių niekas neturi, kad situacija pasikeis kardinaliai.
Palaikymo Mobilumo pasipriešinimo flangui neprideda ir šių šalių vežėjų elgesys. Neseniai Vokietijos televizija ZDF parodė dokumentinį filmą, kuriame teigiama esą Lietuvos vežėjai (kaip pavyzdys, minima didžiausia šalyje pervežimo kompanija „Girteka Logistic“) dienpinigiais išmoka algas, imasi kitų prieštaringai vertinamų priemonių, kad sutaupytų mokesčių srityje ir taip nukonkuruoja kolegas iš Vakarų. Taip pat šešėlį meta tai, kad prie Mobilumo paketo priešininkų prisijungė dvi salos – lengvatiniais mokesčiais garsėjantis Kipras ir Malta. Tuo metu kitai ES salai – Airijai Mobilumo paketas tinka.
Pokyčiai nuo liepos
Taigi jau liepą turėtų pradėti įsigalioti kai kurios Mobilumo paketo nuostatos. Visų pirma, tai vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės. Jos numato, kad vežėjų įmonės turės sudaryti tvarkaraščius taip, kad vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo (bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo tvarkaraščio). Privalomas savaitinis poilsio laikotarpis nebegalės būti praleidžiamas sunkvežimio kabinoje. T.y. turi būti užtikrintas poilsis ne kabinoje po daugiau nei 45 valandų darbo, o jei poilsio laikas praleidžiamas ne namuose, įmonė turės apmokėti nakvynės išlaidas.
Pasak Lietuvos atstovų, draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje būtų sunkiai įgyvendinamas dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo. Esą ir Europos Komisijos studija liudija, kad ES kiekvieną dieną dirbantiems 400 tūkst. vairuotojų šiandien yra vos 7 tūkst. tinkamų parkavimo vietų, jau nekalbant apie apgyvendinimui tinkamas motelius ar viešbučius.
Kitos Mobilumo paketo nuostatos, kaip kad vairuotojų komandiravimo, sunkvežimių grąžinimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo teisės akto paskelbimo, t.y. apie 2022 m. Visos šios taisyklės netenkina Lietuvos.
Vairuotojų komandiravimo taisyklės, kurios taikomos kabotažui (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo), taip pat bet kokiam tarptautiniam pervežimui, išskyrus dvišalį pervežimą ar tranzitą iš savo šalies bei į ją, reikalauja laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų. Paprastai tariant, Vokietijoje krovinius vežantiems lietuvių įmonės vairuotojams teks mokėti vokišką atlyginimą ir suteikti vietines socialines garantijas.
Lietuvos atstovų teigimu, tai reikštų didesnę administracinę naštą, kadangi vežėjai bus priversti taikyti visų ES valstybių narių, kuriose teikia paslaugas, administracinius reikalavimus, taip pat išmanyti tų šalių darbo apmokėjimo ir teisines sistemas.
Lietuvos netenkina ir rinkos prieigos taisyklės, kuriose įtvirtinami kabotažo apribojimai (ne daugiau kaip trys pervežimai per septynias dienas) ir prieš pradedant naują kabotažo pervežimą toje pačioje šalyje su ta pačia transporto priemone, numatytas privalomas keturių dienų laiko tarpas. Tai esą, dar vienas tiesioginis veiklos kitose rinkose ribojimas ir Rytų Europos vežėjų kaštų didinimas.
Vis dėlto didžiausias sopulys Lietuvai – sunkvežimių grąžinimo taisyklės, pagal kurias krovininiai automobiliai taip pat turės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites. Taip esą siekiama kovoti su su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu.
Lietuvos atstovų teigimu ši taisyklė ypač nenaudinga Europos pakraščiuose įsikūrusioms įmonėms – tai laiko ir kuro sąnaudos. Pasak studijos „Mobilumo paketas. Įtaka Europos kelių transporto sistemai“, vilkiko grįžimas į Lietuvą ir vėl išvykimas kainuoja apie 1,6 tūkst. eurų ir visose Baltijos valstybėse veikiančioms įmonėms tai kainuos papildomus 120 mln. eurų per metus. Galiausia, vilkiko sugrąžinimas esą labai padidins taršą – teigiama, kad reguliarus vilkikų grąžinimas bendrą vilkikų išmetamą CO2 kiekį padidins net iki 100 000 t per metus.
Argumentą išgirdo, bet...
Būtent šis argumentas pasiekė „žaliąja“ besiskelbiančios Europos Komisijos ausis. Būtent apie tai kalbėta per antradienį įvykusį devynių besipriešinančių Mobilumo paketui šalių ministrų susitikimą su Žaliojo kurso „kapitonu“, Europos Komisijos vicepirmininku Fransu Timmermansu ir transporto komisare Adina Valean.
„Džiaugiamės, kad Komisija pripažino, jog privalomas transporto priemonės grąžinimas neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekių iki 2050 m. sukurti klimato atžvilgiu neutralią EU. Turime įvertinti poveikį visai ES, kad galėtume suprasti problemos mastą ir imtis neatidėliotinų veiksmų“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Jis susitikimo išvakarėse kartu su kitų šalių ministrais nusiuntė laišką F. Timmermansui, kuriame teigiama, kad transporto priemonės įpareigojimas grįžti į įsisteigimo šalį prieštarauja ES klimato politikos tikslams ir Paryžiaus susitarimo siekiams.
Gruodžio mėnesį Komisija apgailestavo, jog Mobilumo pakete yra punktų, kurie neatitinka Europos žaliojo susitarimo, numatančio, kad 2050 m. ES taps klimatui neutrali. Komisijai užkliuvo vilkiko grąžinimas bei ribojimai kombinuotoms transporto operacijoms. Komisija pažadėjo atlikti šių dviejų aspektų poveikio vertinimą.
„Poveikio vertinimas dėl šių aspektų vyksta“, – antradienį vakare „Delfi“ raštu patvirtino Komisijos atstovas spaudai, kuris nebuvo linkęs daugiažodžiauti ir dėl F. Timmermanso susitikimo su 9 ministrais.
„Mes diskutavome dėl Mobilumo paketo ir jo poveikio klimato kaitai. Atidžiai išklausėme ministrų išreikštą susirūpinimą“, – teigė atstovas.
Turint omeny, kad procesas vyksta nuo 2017 m. ir už jo stovi įtakingos Vakarų ES šalys, mažai tikėtina, kad Europos Komisija imsis aktyvių veiksmų ir blokuos Mobilumo paketą. Didesnė galimybė, kad ilguoju laikotarpiu Komisija bandys koreguoti kai kurias nuostatas, žinoma, jei poveikio vertinimas patvirtins Lietuvos ir kitų 8 ES šalių akcentuojamas Mobilumo paketo ydas.
Todėl Lietuvos vežėjams reikia ruoštis jau šią vasarą prasidėsiantiems pokyčiams.
