„Galėčiau ministrui pasakyti, kad jo reikalas yra ne ironiškai kritikuoti Seimo narių iniciatyvas, o pradėti dirbti savo darbą. Mes ne vieną kartą matėme, kelyje Vilnius–Utena, kai temperatūra per 30 laipsnių, gelžbetoninės plokštės iškyla, matome griūvančius tiltus, magistralę „Via Baltica“ naujai sutvarkytą, kurioje jau yra aibė problematiškų vietų ir nepadarytų darbų, matome visą krūvą netvarkos ir nekompetencijos“, – Eltai teigė A. Mazuronis.

„Ministras M. Skuodis ne vieną ir ne du kartus šioje kadencijoje pasižymi kaip itin nekompetentingas ministras, visiškai nevaldantis ministerijos ir neformuojantis politikos ministerijos srityje. Tai „Lietuvos geležinkeliai“ jo ministeriją valdo, tai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), visiška palaida bala ir aš linkėčiau ministrui M. Skuodžiui galų gale tapti ministru, o ne tik jo pavaldžių institucijų formuojamos politikos įgyvendintoju arba gynėju“, – pažymėjo jis.

A. Mazuronis akcentavo, kad M. Skuodis spręsdamas greičio matuoklių bei kitas problemas turėtų ne kritikuoti kitas idėjas, o pats išeiti su aiškiais pasiūlymais.

„Ponas M. Skuodis turėtų išgirsti ką šnekame ir pripažinti kaip problemą ir pereiti į konstruktyvaus bendravimo lygį, o ne politinio klouno, politinio komentatorius rolę, ką jis pakankamai sėkmingai daro visus šiuos metus, bet kaip tiltai griūna taip griūna, kaip keliai nesutvarkyti, taip nesutvarkyti“, – sakė Darbo partijos vadovas.

„Lenkijoje avaringumas ir mirtingumas mažėja, nors vidutinio greičio matavimo prietaisų nėra. Lenkija per pastaruosius keletą metų šviesmečiais kelių kokybe aplenkė mūsų kelius. Gal ponas M. Skuodis galėtų pradėti rūpintis kelių kokybe, o ne kaip ironiškai pašiepti vieno ar kito Seimo nario įstatyminę iniciatyvą“, – piktinosi politikas.

M. Skritulskas: ar ministras pritaria, kad kasmet žūtų žmonės Palangos aplinkkelyje?

Pasipiktinimą M. Skuodžio pasisakymu išreiškė ir kitas minėto įstatymo projekto iniciatorius, konservatorius Mindaugas Skritulskas, savo feisbuko paskyroje kėlęs klausimus, ar ministras pritaria Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vykdomai veiklai ir žūtims tokiose vietose, kaip Palangos aplinkkelis.

„Ar ministras pritaria (...), kad LAKD pati nustatytų greičio matuoklių statymo kriterijus ir tvarką, priimtų sprendimus dėl jų statymo ir eksploatavimo beigi rinktų, kauptų ir neaišku kokia tvarka privatus UAB disponuotų asmens duomenimis? Ar pritaria, kad būtų pirmiausia investuojama ne į realias saugumo keliuose priemones, bet į prevencines – greičio matuoklius?“, – kėlė klausimus parlamentaras.

„(...) Ar jis pritaria, kad žūtų kasmet žmonės Palangos aplinkkelyje, nes LAKD nepasijudina įrengti žiedinių sankryžų, net tų pačių greičio matuoklių, nes rengia ten, kur, matyt, pelningiau – eismas intensyvesnis, nepaisant žūčių skaičiaus, ar pritaria šimtams panašių atvejų Lietuvoje?“ – piktinosi jis.

Įstatymo iniciatoriai – parlamentarai iš skirtingų frakcijų

A. Mazuronis tvirtino, kad Seime tarp įstatymo projekto, kuris leistų numatyti tvarką, kur Lietuvoje būtų įrengiami greičio matuokliai, iniciatorių yra skirtingų frakcijų nariai – „darbiečiai“, konservatoriai bei liberalai.

„Tai atskirų Seimo narių iniciatyva, ten yra Mindaugas Skritulskas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Gentvilas, skirtingi žmonės, kurie mato šį klausimą kaip problematišką. Pagrindinė mintis, kad negali LAKD nusistatyti metodiką, kuria remiantis nusprendžia kur statyti matuoklius“, – aiškino Seimo narys.

„Patys konkursus vykdo, patys stato, patys aptarnavimą vykdo ir visą procesą reguliuoja. Jų dabar juridinis statusas akcinė bendrovė, o ne valstybinė įstaiga, tai mums atrodo, kad logiška būtų, jog kriterijus, kuo remiantis sprendžiama, kokioje zonoje būtų statomas vidutinis ar stacionarus greičio matuoklis, patvirtintų atsakingų institucijų teikimu Vyriausybė, galutiniame rezultate, po Susisiekimo ministerijos teikimo“, – akcentavo jis.

Darbo partijos pirmininkas tikino, kad šiuo metu LAKD elgiasi ne kaip politiką saugaus eismo srityje įgyvendinanti įstaiga, bet ją formuojanti. Anot politiko, tai turėtų daryti Susisiekimo ministerija.

„Nekalbame apie konkrečias vietas, bet apie kriterijų sąrašą ir metodikos nustatymą, tegul Vyriausybė ir politikai nustato, nes šiuo atveju išeina, kad Susisiekimo ministerija nusišalinusi ir LAKD elgiasi ne kaip politiką įgyvendinanti saugos eismo srityje, bet kaip politiką formuojanti institucija. O taip nėra, politiką formuoja ministerija ir Vyriausybė“, – sakė A. Mazuronis.

M. Skuodis šią savaitę tikino nepritariantis Seimo narių inicijuojamam įstatymo projektui, kuris leistų numatyti tvarką, kur Lietuvoje būtų įrengiami greičio matuokliai. Pasak jo, tokius sprendimus turi nustatyti už saugų eismą atsakingos institucijos.

Pastaruoju metu daug kritikos greičio matuoklių statymo tvarkai viešojoje erdvėje išreiškė parlamentarai – Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis ir konservatorius M. Skritulskas.

Anot jų, stacionarūs bei vidutinio greičio matuokliai yra montuojami tokiose vietose, kur nėra avaringi ruožai – pavyzdžiui, automagistralėje Vilnius–Klaipėda.

Vis tik LAKD dėl eismo saugumo keliuose tęs momentinių greičio matuoklių ir vidutinio greičio matavimo sistemų diegimą.

LAKD generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko teigimu, nors vairuotojų sąmoningumas keliuose pamažu auga, greičio matuokliai kol kas išlieka viena efektyviausių priemonių, kurios drausmina vairuotojus ir tuo pačiu formuoja saugaus vairavimo įpročius.