A. Januška prieš kelias dienas savo paskyroje pasidalino, kaip įvardijo, „susirūpinusių piliečių“ jam atsiųsta informacija apie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikų kalio trąšų tranzito pelningumą.
„Pajamos – 55 mln. Sąnaudos – 68 mln. Nuostolis – 13 mln. Sako, kad abejotina, ar kas radikaliai pasikeitė dabar, ypač pabrangus kurui“, – parašė jis.
„Delfi“ „Lietuvos geležinkelių“ paprašė patikslinti šią informaciją. Deja. L. Gabrilavičiūtė nurodė, kad to padaryti negali.
„Viešai atskleisdama informaciją apie kurio nors konkretaus kliento pelningumą, grupė atskleistų konfidencialią komercinę informaciją. Dėl to nuo šios informacijos viešinimo turime susilaikyti“, – sakė ji.
Vis dėlto, ji patvirtino, kad trąšų vežimas „Lietuvos geležinkelių“ grupei yra pelninga veikla, o tai, pasak jos, pagrindžia patvirtintas kitų metų grupės biudžetas, kuriame numatytas 37 mln. eurų subsidijos infrastruktūrai išlaikyti poreikis.
„Jį didžiąja dalimi nulemia poreikis kompensuoti grupės praradimus, atsirasiančius sustojus trąšų tranzitui. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kitąmet tęsiant trąšų tranzitą tokiomis pačiomis apimtimis, kokiomis dirbama, grupė galėtų sklandžiai veikti be subsidijos infrastruktūrai išlaikyti.
Valstybių skiriama subsidija geležinkelio infrastruktūros konkurencingumui išlaikyti ir didinti – įprasta praktika daugelyje Europos šalių. Tokiu būdu šalys skatina krovinius bei keleivius pervežti aplinkai draugiškesniu transportu.
Lietuva iki šiol Europoje buvo tarp lyderių pagal geležinkelių infrastruktūros apkrovimą kroviniais. Todėl gaunamų pajamų užtekdavo infrastruktūrai išlaikyti. Smarkiau sumažėjus krovinių kiekiui, kyla subsidijos poreikis“, – dėstė įmonės atstovė.
L. Gabrilavičiūtė pastebėjo, kad į numatytą 37 mln. eurų sumą neįskaičiuota keleivių vežimui skirta subsidija. Pavyzdžiui, 2020 metais ji siekė 35,979 mln. eurų.
„Subsidija keleivių vežimo bendrovei „LTG Link“ reikalinga tam, kad ji galėtų užtikrinti susisiekimą visuomenei būtinais, tačiau komerciškai nuostolingais maršrutais. Šiuo metu preliminariai vertinama, kad subsidijos poreikis kitąmet išliks panašiame lygyje kaip ir šiemet – gali siekti iki 40 mln. eurų. Konkreti suma Susisiekimo ministerijos įprastai nustatoma pirmoje metų pusėje.
Keleivių vežimo traukiniais subsidijavimas yra įprasta praktika Europoje, ji paprastai įgyvendinama vežėjams ir įgaliotoms institucijoms sudarant ilgalaikes sutartis, nustatančias paslaugų teikimo apimtis, reikalingas lėšas ir kokybinius reikalavimus. Tokios sutartys leidžia užtikrinti visuomenės poreikius – suteikti žmonėms būtiną susisiekimą, tuo pačiu tausojant aplinką ir gerinant gyvenimo kokybę“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Ji dar nurodė, kad Kaliningrado tranzito dalis nuo visų „Lietuvos geležinkelių“ vežimų 2020 metais sudarė 19,6 proc., o per 11 šių metų mėnesių – 22,3 proc.
„Lietuvos geležinkelių“ tinklapyje skelbiamoje ataskaitoje nurodoma, kad įmonių grupės pajamos 2020 metais siekė 468,2 mln. eurų, sąnaudos – 421,8 mln. eurų, o grynasis pelnas – 36,6 mln. euro.
Gruodį priimtame 2021 metų valstybės biudžete įtraukta galimybė Finansų ministerijai papildomai skolintis valstybės vardu geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.
