Kiekviena įmonė važinėja skirtingais keliais, transporto priemonių apkrovos skirtingos, dirba skirtingose rinkose, tad ir vilkikų reikia skirtingų. Tai, kas tinka vienam ir atrodo kaip tobulas vilkikas, kitam gali būti prastas pasirinkimas. Apie vilkiko kokybę, jo patikimumą ir gerąsias savybes galima šį tą pasakyti iš jo kainos. Kartais ta kaina būna reali, kartais didesnė nei atrodo pagal technines charakteristikas. Vis dėlto ji šį bei tą apie vilkiką pasako. Atsižvelgę į realią rinkos situaciją Europoje, pabandysime apžvelgti vilkikų kainų tendencijas ir pirminėje, ir antrinėje rinkoje.

Ką daryti rinkos naujokui?

Pabandykime įsivaizduoti, kad esame transporto rinkoje naujokai, kad neturime jokių sutarčių ir pažinčių su gamintojais ir pirksime viso labo vieną vilkiką. Renkamės iš visiškai naujų transporto priemonių, kurių galia nuo 309 iki 349 kw. Vilkikas bus su automatine pavarų dėže bei varikliu, atitinkančiu „Euro 5“ standartą. Visų kitų kriterijų nepaisykime, nes jų yra begalės ir jie nėra tokie svarbūs į rinką bandantiems patekti naujokams.

Pigiausias iš populiariausių Europoje eksploatuojamų naujų vilkikų yra „Iveco“. Jo kainos prasideda nuo 65 tūkst. EUR. Panašiai kainuoja ir „MAN“ – nuo 66 tūkst. EUR. „Renault“ seka jiems iš paskos – 68 tūkst. EUR. „DAF“ markės modeliai – nuo 70 tūkst. EUR, „Volvo“ – 74 tūkst. EUR. Jei pirktume „Mercedes“ arba „Scania“ vilkiką, jau reiktų turėti bent 80 tūkst. EUR.

Jei laikytume, kad kaina yra tiesiogiai proporcinga kokybei, galima daryti išvadas, kad geriausi nauji vilkikai turėtų būti „Mercedes“ ir „Scania“. Vis dėlto tokie jie, ko gero, būna nauji. Ar kažkas keičiasi bėgant laikui?

Juk kitas svarbus faktas, pasakantis nemažai apie vilkiką, jo kaina antrinėje rinkoje. Šiuos dalykus bandome apžvelgti toliau. Pasirenkame tų pačių populiariausių gamintojų vilkikus, juos palyginame ir žiūrime, kiek gi jie kainuos po 5 m.

Be abejo, kiekvienas naudotas vilkikas gali būti skirtingos techninės būklės, su skirtinga jam teikta priežiūra, ir iš esmės kiekvienas jis turėtų būti vertinamas individualiai.

Kad būtų bent šiek tiek objektyvumo, sudarome reikalavimų naudotam vilkikui sąrašą: 5 m. senumo transporto priemonės, kurių rida apie 500 tūkst. km. Visi jie turi turėti „Euro 5“ standartą atitinkančius variklius, kurių galia tarp 309 ir 349 kw. Pavarų dėžė – automatinė.

Čia pigiausias ir vėl lieka „Iveco“, kurio kaina prasideda nuo 20 tūkst. EUR. Visi kiti vilkikų gamintojai gerokai nutolę. „MAN“ ir „Renault“ kainos prasideda nuo 27 tūkst. EUR, „DAF“ irgi telpa į trijų dešimčių tūkst. EUR sumą. Maždaug tiek pat kainuoja ir naudotas „Volvo“.

„Mercedes“ kaina – 33 tūkst. EUR, o lyderis, be abejo, „Scania“. Norint įsigyti tokį vilkiką, teks susitaupyti bent jau 38 tūkst. EUR. Tiesa, reikia pridurti, kad pastarajame vilkike yra sumontuota pusiau automatinė pavarų dėžė. Taigi, jei kalbėtume apie vilkikų kainas pirminėje ir antrinėje rinkoje, tai pastebėtume, kad jie išsidėsto tokia pačia eilės tvarka.

Vilkikų nuvertėjimas

Įvertinkime ir kitą svarbų faktorių, tai yra nuvertėjimo procentą. O jis gaunasi toks:
Taigi per penkis metus visi vilkikai praranda daugiau nei pusę savo vertės. Mažiausiai nuvertėja „Scania“. Iš esmės galime teigti, kad vilkiko kaina turi didelę reikšmę: kuo brangesnė vilkiko kaina pirminėje rinkoje, tuo jis bus brangesnis ir antrinėje.

Mažiausiai nuvertėjantis vilkikas, jei skaičiuotume grynaisiais pinigais, yra „MAN“. Ar tai irgi svarbus rodiklis renkantis vilkiką? Galbūt. Bet tikrai ne pats svarbiausias.

Kitoje teksto dalyje aptarsime išlaidas vilkikų eksploatacijai ir sąnaudas remontui.