Nors bendras krovos rezultatas Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai mažesnis 4 proc., krova kai kuriuose aplinkiniuose uostuose smukusi net 16 procentų.
„Priežasčių, kurios lemia krovos rezultatus, yra labai daug. Tai ir krovinių persiskirstymo tarp konkuruojančių uostų priežastys, logistinės grandinės sutrikimai, krovinių pervežimo kainų augimas. Krovą taip pat lemia geopolitinė situacija, COVID-19 pandemija. Trumpuoju laikotarpiu krovos statistikai įtaką gali daryti net ir meteorologinės sąlygos“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Palyginus krovos rezultatus šių metų sausio–spalio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, beveik 10 procentų krovos augimas fiksuojamas generalinių krovinių segmente. Jam priskiriami – kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai.
Sausio–spalio mėnesiais konteinerių (tonomis) krauta beveik 7 procentais daugiau, ro-ro krovinių (tonomis) krova išaugo net 16 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai sausio–spalio mėnesiais krova krito 5 proc., arba 969 tūkst. tonų lyginant ją su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Skystų krovinių segmente, kuris apima naftos produktus, natūralias ir chemines trąšas, aliejus, suskystintas gamtines dujas ir kitus krovinius, per dešimt šių metų mėnesių krauta beveik 24 proc. mažiau nei pernai.
Sausio–spalio mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 5 521 laivas, tai 1,8 proc., arba 99 laivais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdos uoste apsilankė 173 338 keleiviai, o tai sudaro 3 proc., arba 5 441 keleiviu mažiau nei 2020 m. sausio–spalio mėnesiais.
