aA
Socialiniuose tinkluose didelio ažiotažo sulaukęs šią vasarą pradėtas vidinis skrydis Vilnius-Palanga-Vilnius baigėsi vos prasidėjęs. Po dviejų skrydžių iš sostinės į pajūrį aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ įmonės priėmė sprendimą tokio skrydžio nebevykdyti.
Iš meilės grąžintas skrydis nepasiteisino
© Organizatorių nuotr.

Ir nors pirmasis skrydis į Palangą buvo kone sausakimšas, vėliau šalies gyventojų entuziazmas skraidyti išblėso. Skrydžio organizatoriai tai sieja ne su situacija dėl koronaviruso, o su permainingais orais.

Ilgai netruko

Kad toks vidinis skrydis būtų naudingas, buvo pradėta kalbėti dar prieš dvejus metus. Uostamiestyje buvo rengiamos apklausos. Teirautasi verslo, kaip dažnai būtų naudojamasi šiuo skrydžiu.

Šis klausimas kone aktualiausias buvo Klaipėdai ir visam regionui. Ne kartą kalbėta, kad toks vidinis skrydis galėtų padėti pritraukti daugiau užsienio investicijų. Mat maždaug trijų valandų kelionė automobiliu verslo reikalais daugelį atbaido.

Ir štai maždaug po 15 metų pertraukos grįžęs vidinis skrydis iš Vilniaus į Palangą keleivius skraidino penktadienį, o atgal – sekmadienį. Skrydžio į vieną pusę bilieto kaina siekė 45 eurus. Pats skrydis truko apie 50-55 minutes.

Tačiau skrydžio organizatoriai jau po dviejų kelionių pastebėjo, kad bilietų rezervacija tolesnėms skrydžių datoms buvo itin vangi. Finansinę riziką paskaičiavę skrydžio organizatoriai nusprendė, kad toks skrydis, tikėtina, bus nuostolingas.

Problema – permainingi orai

Pasak „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovės Vilmos Vaitiekūnaitės, vargu ar vangiam norui keliauti iš Vilniaus į Palangą lėktuvu įtakos turėjo situacija dėl koronaviruso.

„Situaciją siejame su permainingais lietuviškais orais. Būtent pagal orų prognozes lietuviai priima sprendimą – važiuoti į pajūrį ar ne. Prieš kelias savaites negali tiksliai prognozuoti, koks bus oras pajūryje. O pas mus dažniausiai sprendimai priimami paskutinę minutę. Tai aiškiai matėme net ir pagal bilietų pardavimą„, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Vaitiekūnaitė.

Ji pridėjo, kad pirmasis skrydis buvo sausakimšas. O štai tam, kad įvyktų antrasis skrydis, reikėjo įdėti nemažai pastangų.

„Padarėme viso labo du skrydžius – du į priekį ir du atgal. Pirmasis skrydis buvo visiškai pripildytas. Buvo daug ažiotažo, susidomėjimo. Darbuotojams bilietų dovanojome. Antrajam skrydžiui matėme, kad reikia įdėti labai daug pastangų ir kone primygtinai siūlyti, kad net ir mažesne kaina bilietai būtų parduoti. Juolab kad buvo nurodyta daugiau kelionės datų. Matėme, kad iš anksto didelio susidomėjimo tomis datomis nebuvo“, – teigė V. Vaitiekūnaitė.

„Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovės teigimu, tęsti šį vidinį skrydį buvo galima, bet tai būtų neapsimokėję finansiškai.

„Net ir pardavęs porą bilietų esu įsipareigojęs aprūpinti lėktuvus, įgulą ir įvykdyti visą kelionę. Dėl to tai yra per didelė biznio rizika. Skrydis ir taip yra per trumpas. Dėl koronaviruso pandemijos susidariusios situacijos yra laisvų lėktuvų, gali sau leisti pasižaisti. Bet ne tiek, kad prisiimtum galimai didelius nuostolius“, – sakė V. Vaitiekūnaitė.

Ji svarstė, jog galbūt vangiam norui keliauti įtakos turėjo ir bilieto kaina. Visgi ji, pasak V. Vaitiekūnaitės, ne iš piršto laužta.

„Susiskaičiuojame visus kaštus. Tada aiški galima bilieto kaina, kad apsimokėtų lėktuvą pakelti. Žmonės turi ne vienerių metų praktiką, įsivaizdavimą, kad skrydis gali kainuoti ir 5, ir 10 eurų. Tad 45 eurai gali pasirodyti ne itin padori pinigų suma. O ir už tą sumą nusigaunama iki lietuviško pajūrio. Galbūt tos asociacijos irgi turėjo įtakos“, – svarstė V. Vaitiekūnaitė.

Noras keliauti neatsispindėjo

Paklausta, ar viešojoje erdvėje buvo pakankama informacijos sklaida apie skrydį, V. Vaitiekūnaitė patikino, kad jos netrūko. Tačiau didelis entuziazmas tikrovėje neatsispindėjo.

„Sklaidos buvo be proto daug. Kai išplatinome pranešimą apie skrydį, viskas buvo gana santūriai. Bet artėjant skrydžio datai susidomėjimas ir iš pačios žiniasklaidos buvo didžiulis. Buvome visose įmanomose radijo laidose, laikraščiuose, televizijose, nekalbant apie socialinius tinklus. Kalbėjimo apie skrydį intensyvumas niekaip neatsispindėjo parduodant bilietus“, – teigė „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovė.

Ir nors pastaraisiais metais šis skrydis buvo aktualus ir verslui, V. Vaitiekūnaitės manymu, skrydžio reikėjo tik kalboms.

„Iš užsienio galima skristi tiesiai į Palangą. Tai yra paprasčiau. Ką tada tas vidinis skrydis keičia? Be abejo, būtų galima pagalvoti apie mažesnius lėktuvus. Bet lėktuvų su 30 vietų reikėtų dar gerai paieškoti, jų daug nėra.

Ir ar tikrai tokį maršrutą galėtume visiškai padengti? Sezono metu – taip, ne sezono metu – klausimas. Jeigu jis būtų gyvybiškai svarbus ir būtų toks didžiulis poreikis, koks buvo dėmesys, tuo maršrutu kažkas skraidytų ir jis būtų„, – neabejojo V. Vaitiekūnaitė.

Pasak jos, kalbėti apie kitus metus dar per anksti.

„Pabandėme, pamatėme, kad komercinio intereso tam iš esmės nėra. Jeigu atsigaus įdomesnės rinkos, visų pajėgos bus mestos į kryptis, kurios uždirba pinigų. Šis skrydis buvo skirtas labiau iš meilės tėvynei“, – atviravo V. Vaitiekūnaitė.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
3.6765

Kilus pasipiktinimui, „Singapore Airlines“ atsisako „skrydžių į niekur“ (4)

Kilus pasipiktinimui dėl poveikio aplinkai, Singapūro oro linijų bendrovė „ Singapore Airlines...

„Uber“ domisi galimybėmis perimti „Daimler“ ir BMW priklausančią „Free Now“

JAV pavėžėjimo paslaugų milžinė „ Uber Technologies“ domisi galimybėmis perimti...

Transporto įmonė „Toks“: gauta perpus mažiau pajamų, ieškome galimybių išsaugoti darbo vietas

Pasibaigus karantinui, Tolimojo keleivinio transporto kompanija („Toks“) birželį atnaujino 70...

Estija sušvelnino tiesioginių skrydžių apribojimus

Estijos vyriausybė antradienio posėdyje nusprendė keisti skrydžių leidimų sistemą –...

„LTG Cargo“ bando vežti puspriekabes Lietuvoje (1)

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ ( LTG ) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG...

Top naujienos

Karas, kuris gali tapti itin kruvinas: ar įmanomas Turkijos ir Rusijos susidūrimo scenarijus (63)

Paskutinį kartą, kai Armėnija ir Azerbaidžanas įsitraukė į tokį karą, žuvo apie 30...

Elektros rinkos liberalizavime aiškėja pirmosios problemos: galvojo, kad valstybė nori jį apvogti (109)

Iki šių metų rugsėjo 18 dienos elektrą gaminantys vartotojai neturėjo galimybės savo sukauptos...

Užfiksuota 115 naujų koronaviruso atvejų: šokiai, sportas, kavinės, naujas židinys registruotas Vilniaus PAGD (223)

Praėjusią parą Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius vėl augo - užfiksuota 115 naujų...

Naujausi koronaviruso maršrutai: kavinės, sporto klubai, parduotuvės (11)

Per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 115 naujų koronaviruso atvejų. Nacionalinis...

Vokiečiai stebisi įvykiais Kinijoje: jie nebebijo? (17)

Viena iš naujausių koronaviruso „aukų“ – alaus šventė „ Oktoberfest “. Tai dėl jo...

Sumaištis „Lietkabelyje“: į duris beldžiasi neprašyti svečiai (1)

Panevėžio „Lietkabelio“ bylinėjimasis su iš klubo pašalintais mažaisiais dalininkais...

Paskelbė karą triukšmadariams: už ramybės drumstimą baudos bus dvigubos (199)

Gyventojus iš proto varančiam triukšmui greitai gali būti padarytas galas. Trečiadienį Seimo...

Ukrainos URM: į Lukašenką bus kreipiamasi pavarde (26)

Ukrainos atstovai, oficialiai bendraudami su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ,...

Seimui bus siūloma spręsti dėl 13-osios pensijos

Ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti siūlymas visiems socialinio draudimo senatvės pensijos ir...

Slenka ar retėja plaukai? Tai nuosprendis visam gyvenimui ar valdoma būklė?

„Labai daug žmonių kreipiasi trichologo konsultacijos ne tik kai plaukai slenka, bet ir kai...

|Maža didelių žinių kaina