ES pirmininkaujančios Švedijos atstovas sakė, kad ambasadoriai pritarė susitarimui. Energetikos ministrai antradienį per susitikimą Briuselyje turėtų galutinai jį patvirtinti.
Vokietija, viena didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų, suerzino savo partnerius ES, nes blokavo susitarimą, kuris jau buvo patvirtintas pagal standartinį bloko teisėkūros procesą.
Vidaus degimo variklių draudimas yra labai svarbus ambicingam ES siekiui iki 2050 metų tapti „klimatui neutralia“ ekonomika, kurioje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui.
Vokietija užblokavo susitarimą paskutiniu momentu, reikalaudama taikyti išimtį automobiliams, varomiems sintetiniais degalais, o nesutarimai Berlyno koalicinėje vyriausybėje pakenkė ES procesui.
Degalai, kuriems Vokietija norėjo taikyti išimtį, dar tik kuriami ir turėtų būti gaminami naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią elektros energiją, tačiau aplinkosaugininkai tam prieštarauja.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasidavė liberalių partnerių spaudimui, kad išlaikytų savo trapios koalicijos, kuriai priklauso ir žalieji, vienybę, ir pasisakė už degalus, kurie leistų pratęsti vidaus degimo variklių naudojimą.
Nenorėdama sužlugdyti susitarimo, Europos Komisija stengėsi išeiti iš aklavietės dėl Berlyno pozicijos ir surengė kelias savaites trukusias derybas su Vokietijos transporto ministerija.
Šeštadienį ES ir Berlynas pasidžiaugė, kad pavyko išspręsti ginčą.
Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas sakė, kad transporto priemonės su vidaus degimo varikliais galės būti registruojamos ir po 2035 metų, tačiau tik tuo atveju, jei jos naudos degalus, kurių CO2 emisija yra neutrali.
