Keliais iš sostinės į Klaipėdą ar į Panevėžį dažniau važinėjantys vairuotojai tikriausiai sunkiai atsimintų, kada savo maršrutą galėjo įveikti nepatirdami nepatogumų dėl nuolatinių kelio remontų.
Dėl jų kelininkams daug priekaištų kliuvo ir lapkričio viduryje, kuomet magistralėje Vilnius-Kaunas įvyko skaudi eismo nelaimė – kaktomuša susidūrus dviem automobiliams nukentėjo penki žmonės.
Ši avarija veikiausiai nebūtų įvykusi, jei ne vykdomi kelio remonto darbai, kurie, regis, pagrindiniuose šalies keliuose niekuomet nesibaigia. Bent toks įspūdis susidaro vairuotojams.
Delfi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prašė pateikti duomenis, kiek dienų per pastaruosius trejus metus keliuose Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys nevyko jokie darbai, dėl kurių būtų įvesti greičio ir kiti apribojimai, tačiau direkcija į šį klausimą tiesiai neatsakė.
LAKD tik pažymi, kad šiuose keliuose pastaruoju metu vykdomi tiek dideli infrastruktūriniai darbai, tiek paprastieji kelio remontai, o automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei A2 Vilnius-Panevėžys yra didžiausio eismo intensyvumo keliai, todėl natūralu, kad šiems keliams skiriamas didžiausias dėmesys.
