Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma įmonių 2023 metus vertina kaip sudėtingus, o nemaža dalis – kaip nesėkmingus. Tokias nuotaikas atspindi nurodyti pajamų pokyčiai, kai didžioji dalis bendrovių patyrė pajamų sumažėjimą – 60 proc. respondentų nurodė, kad jų pajamos šiais metais krito, o 20 proc. teigė, kad kritimas buvo ženklus – daugiau nei 30 proc.
Visgi, 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad uždirbo daugiau negu ankstesniais metais.
Šie skaičiai pabrėžia platesnę ekonomikos lėtėjimo tendenciją, kurią patvirtino 69 proc. respondentų, įvardijusių tai kaip pagrindinę problemą.
„Tai gali būti sumažėjusių krovinių apimčių, padidėjusių veiklos sąnaudų arba sumažėjusio pelningumo pasekmė. Transporto ir logistikos sektorius, kuris yra ekonominės veiklos barometras, dažnai vienas pirmųjų pajunta tokio nuosmukio poveikį“, – teigia „Transporto inovacijų asociacijos“ vadovė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė.
Lietuvos transporto sektoriaus transformacija pasaulinių pokyčių kontekste
Karas Ukrainoje pakeitė tradicinius prekybos maršrutus, todėl Lietuvos transporto ir logistikos įmonės, dirbusios Rusijos ir Baltarusijos rinkose, greitai persiorientavo į naujas rinkas. Apklausa rodo, kad Vakarų (66 proc.) ir Vidurio Azija (21 proc.) tapo naujomis kryptimis, o įmonės pasinaudojo šių rinkų teikiamomis galimybėmis, nepaisant aršios konkurencijos ir kovos dėl darbuotojų.
Didelę vietinę konkurenciją naujose rinkose kaip didelį iššūkį nurodė 55 proc. respondentų, pabrėždami, kad Lietuvos įmonėms tenka orientuotis intensyvioje rinkoje. Be to, 32 proc. įmonių nurodė, jog sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų.
Reaguojant į ekonominį spaudimą, sektoriuje pastebimi personalo tendencijų pokyčiai. 47 proc. įmonių nurodė sumažėjusį darbuotojų skaičių, kitoms pavyko išlaikyti esamus darbuotojus ir priimti papildomų. Apklausa atskleidžia ir darbo užmokesčio pokyčius – 33 proc. respondentų fiksavo stabilų atlyginimą, tačiau net 49 proc. teigė, kad darbo užmokestis jų įmonės padidėjo.
R. Andziukevičiūtė – Buzė pažymi, kad nors statistika rodo transporto sektoriaus įmonių pajamų augimą šių metų pirmajame ketvirtyje lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, apklausos rezultatai jau dabar siunčia aiškų signalą, kad verslai antrąją pusmetį jaučia įsivyraujančią recesiją.
Net 65 proc. apklaustųjų teigė, kad daugiausiai iššūkių sukėlė augantys kaštai (darbo užmokestis, vilkikų degalai ir pan.). Dėl karo Ukrainoje prarastas rinkas, kaip didžiausią metų iššūkį įvardijo 43 proc. respondentų, 44 proc. problemų kėlė sankcijų politika.
Skaitmenizacijai trukdo finansai ir kompetencijų trūkumas
Skaitmeninė transformacija Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje 2023 m. pasiekė strateginį lūžio tašką. Apklausos duomenys rodo, kad 48 proc. įmonių savo skaitmeninimo pastangas vertina kaip vidutines, o tai rodo, kad kritinė masė yra ties platesniu technologinio įsisavinimo slenksčiu.
Įsipareigojimą skaitmeninti, nepaisant ekonominių sunkumų, rodo tai, kad dauguma įmonių (45 proc.) planuoja išlaikyti dabartinį investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą lygį. Tačiau kelionė į visišką skaitmeninę transformaciją neapsieina be kliūčių. 54 proc. įmonių kaip pagrindinę skaitmenizacijos kliūtį įvardija kompetencijų trūkumą, be to, 43 proc. respondentų nurodė finansinių išteklių trūkumą, kas atspindi ekonomines realijas.
Visgi net 38 proc. apklausos respondentų teigia, kad nėra susipažinę su eFTI (reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos), tik 12 proc. respondentų nurodė, kad yra detaliai susipažinę su eFTI reikalavimais.
R. Andziukevičiūtė – Buzė teigia, kad nepaisant šių iššūkių, sektoriaus siekis pereiti prie skaitmeninimo yra strateginis manevras, kuriuo siekiama racionalizuoti veiklą, padidinti efektyvumą ir atrasti naujus vertės pasiūlymus.
„Sektorius pripažįsta skaitmeninimą ne tik kaip privalomą patobulinimą, o kaip esminį posūkį, padedantį užtikrinti verslo ateitį“, – tikina R. Andziukevičiūtė – Buzė.
Tvarumo reikalavimams dar nesiruošia
Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje pastebimas sąmoningas perėjimas tvarumo – 42 proc. įmonių teigiamai vertina ES siekius iki 2050 m. transporto CO2 emisijas sumažinti 90 proc. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 35 proc. įmonių dar nepradėjo taikyti tvarumo priemonių, o tai rodo neišnaudotą potencialą ir pagrindinį kelią, kuriuo turi žengti visas sektorius.
Siekdami anglies dioksido pėdsako mažinimo didžioji dalis respondentų (52 proc.) atnaujina savo transporto parką, investuodami į taupesnes arba alternatyvią energiją naudojančias transporto priemones. Be to, 43 proc. naudoja skaitmeninį maršrutų optimizavimą.
Net 83 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių teigia, kad nėra pasiruošusios naujiems tvarumo reikalavimams ir teisiniam jų reglamentavimui, kurie įpareigoja teikti Tvarumo ataskaitas. Apklausoje taip pat nurodoma, kad 29 proc. įmonių tai padaryti trukdo klientų nenoras prisiimti išlaidas, susijusias su ekologiškesniais transporto sprendimais. Tai rodo, kad siekiant skatinti tvaresnę ekosistemą, reikia bendradarbiauti visame sektoriuje ir šviesti vartotojus.
Metams baigiantis, Lietuvos transporto ir logistikos sektorius į 2024 metus žvelgia su atsargiu optimizmu ir nerimu – didžiausia respondentų grupė (47 proc.), mano, kad ateinantys metais bus panašūs į šiuos. 35 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų tikisi prastesnių metų nei šie, o 17 proc. – tikisi, kad 2024 metai sektoriui bus geresni.
2024 metais svarbiausia bus gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių, priimti skaitmeninę transformaciją ir valdyti veiklos sąnaudas. Be to, svarbus vaidmuo formuojant sektoriaus trajektoriją teks išorės įvykių, tokių kaip karas Ukrainoje ir ES politika, poveikiui.
