Tarptautinis valiutos fondas siūlo padidinti skolinimo fondą 500 mlrd. JAV dolerių. Pinigai reikalingi tam, kad padėti Europai tvarkytis su finansų krize. 192 mlrd. dolerių gruodį žadėjo suteikti Europos šalys. Kaip bus pritraukti likę pinigai taps aišku po TVF konsultacijų su šalimis narėmis. JAV ir Kanadą jau pareiškė, kad neketina didinti įnašų. Panašu, kad, galbūt, daugiau pinigų sulauksime iš BRIC ir kitų besivystančių šalių mainais už svaresnį balsą TVF organizacijoje.
Šių metų pradžia pasaulio akcijų rinkoms sėkminga. JAV indeksai nuo metų pradžios padidėjo 3–6 proc. , o pagrindiniai Azijos šalių indeksai padidėjo net 4–8 procentais. Nors vis daugiau ženklų, kad ūkio nuosmukis euro zonoje jau prasidėjo, tačiau kartu tampa vis labiau panašu, kad sunkmetis Europoje netaps pasaulio sunkmečiu. JAV ir Azijos rinkos atsispiria Europos problemoms, o ir pačioje euro zonoje sunkmetis, panašu, nėra toks gilus, kaip nuogąstauta. Kinija pradeda ūkio skatinimą. Pasak neoficialios „Bloomberg“ informacijos, šalis skatina didžiuosius šalies valstybinius bankus skolinti gausiau ir ketina sumažinti kapitalo reikalavimus komerciniams bankams. Šalis skatina skolinimą, kad išvengti ūkio augimo lėtėjimo.
„Kodak“ paskelbė apie bankrotą. „Eastman Kodak Co“, pasaulyje žymus fotoaparatų gamintojas, prieš daugiau negu šimtmetį pradėjęs gaminti itin išpopuliarėjusius juostinius fotoaparatus, pateikė paraišką dėl bankroto. Kaip taikliai pasakė Toronto universiteto profesorius R. Burley, „Kodak“ praeities sėkmės istorija tapo jų pačių įsipareigojimu“. Prie senų produktų ir darbo metodų pernelyg prisirišusi bendrovė per vėlai įsitraukė į skaitmeninių fotoaparatų rinką, o į rinką įsiveržus išmaniesiems telefonams tapo nebegyvybinga. Paradoksalu, bet būtent „Kodak“ pirmoji sukūrė skaitmeninį fotoaparatą dar 1975, tačiau prekę paslėpė, nes bijojo, kad dėl naujojo produkto sumažės tuomet itin sėkmingas juostinių fotoaparatų pardavimas.
Vilniaus biržoje dominuoja pirkėjai, Taline ir Rygoje – pardavėjai
Vakar Baltijos biržose investuotojų nuotaikos išsiskyrė – Vilniaus biržos indekso OMXV (+1,01 proc.) vertė kilo ketvirtą prekybos sesiją iš paskutinių penkių ir antrą dieną iš eilės, tuo arpu Taline ir Rygoje dominavo pardavėjai – OMXT ir OMXR sumažėjo atitinkamai 0,33 ir 0,18 procento. Vilniuje brango 20 akcijų, o pigo tik dvi, tačiau pagrindine problema išlieka likvidumas – bendra regiono biržų apyvarta buvo tik 592 tūkst. eurų, sudarytas 591 sandoris. Vis dėlto reikia pažymėti, kad OMXV vertė nuo metų pradžios jau padidėjo 5,4 proc. – daugiausiai iš Baltijos biržų indeksų. Belaukdami metinių bendrovių rezultatų investuotojai ir toliau daugiausiai dėmesio skiria dividendus galinčių mokėti bendrovių akcijoms. Taline aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ (-0,33 proc.), „Olympic Entertainment Group“(-0,77 proc.) ir „Tallinnk Grupp“ (0 proc.) akcijomis. Vilniuje TEO LT (+1,45 proc.) akcijos brango antrą dieną iš eilės ir šiuo metu jų kaina yra didžiausia nuo praėjusių metų liepos mėnesio 22 dienos. Toks neblogas rinkos flagmanu vadinamų akcijų rezultatas yra ženklas, kad investuotojų pasitikėjimas akcijų rinka vis didėja, ir jei situacija nepradės blogėti pasauliniu mastu, prarastąsias vertes po truputi turėtų atgauti ir kitų gerus veiklos rezultatus demonstruojančių bendrovių akcijos. Nepaisant to, kad užsienio investuotojai vis dar yra linkę mažinti savo investicijas, rinkoje vis labiau aktyvėja vietos investuojančios institucijos bei smulkieji investuotojai. Nemažą dalį šio suaktyvėjimo galima paaiškinti pagaliau į rinką sugrįžtančiomis lėšomis, gautomis už „Sanito“ ir „Lifosos“ akcijų pardavimą. Tuo tarpu šiandien teigiamos nuotaikos ir toliau turėtų dominuoti Vilniaus biržoje bei sugrįžti į Talino ir Rygos biržas – vietos rinkos dalyviai turėtų sureaguoti pakilusius akcijų indeksus už Atlanto. Teigiami Europos biržų ateities sandorių pokyčiai taip pat parodo didesnį rinkos dalyvių nusiteikimą rizikuoti.
