ES nepriklausanti Norvegija žvejybos susitarimą su bloku turi nuo 1980 m., tačiau po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos reikia iš naujo susiderėti dėl jame numatomų sąlygų.
„Derybos su ES ir Didžiąja Britanija dėl 2021 metų žvejybos susitarimo itin smarkiai vėluoja dėl užsitęsusių tų dviejų (šalių) vedamų „Brexito“ derybų ir žvejybos vietos jose“, – Osle įstatymų leidėjams sakė žvejybos ministras Oddas Emilis Ingebrigtsenas.
„Nėra užtikrinta, kad derybos bus užbaigtos iki metų pabaigos. Jei iki sausio 1 dienos neturėsime susitarimo, neatversime Norvegijos ekonominės zonos žvejybiniams laivams iš ES ir Didžiosios Britanijos“, – sakė jis.
Pagal ES ir Norvegijos susitarimą, abi pusės suteikia viena kitai neribotą prieigą prie savo žvejybinių vandenų.
Rugsėjį Norvegija ir Didžioji Britanija paskelbė apie dvišalį susitarimą, kuriame raginama kasmet derėtis dėl žvejybos kvotų.
O. E. Ingebrigtsenas sakė, kad Oslas ir Briuselis susitarė kitąmet užmegzti derybas dėl panašaus susitarimo.
„Jau kurį laiką sakome ES, kad mums reikalingas trišalis susitarimas, tad kamuolys dabar yra ES aikštės pusėje“, – sakė jis.
Nesudarius susitarimo, Norvegijos žvejybiniai laivai taip pat prarastų prieigą prie ES vandenų.
Norvegijos ekonominėje zonoje yra svarbių žuvų rūšių, įskaitant menkes ir silkes. Tam tikra dalis kvotų iki šiol buvo skiriama Europos žvejams.
