„Goldman Sachs“ banko ekspertų manymu, dabartinė vos 45 JAV dolerius (39,63 eurų) tesiekianti naftos barelio kaina gali išsilaikyti dar 15 metų. „Barclays“ savo ruožtu prognozuoja, kad 2020 m. naftos kaina bus išaugusi dvigubai, o galbūt netgi sieks 100 JAV dolerių (88,07 eurų).
Vis dėlto niekas tiksliai negali pasakyti, kurios prognozės išsipildys. H. MacRae‘as mano, kad visų pirma derėtų pamąstyti apie pačią naftos rinką.
Straipsnio autorius remiasi britų eksperto Spencerio Dale‘o pozicija, kurios esmė – keturi anksčiau egzistavę esminiai principai, apibrėžiantys naftos rinkos dinamiką. Pirma, buvo atsižvelgiama į tai, kad nafta – tai baigtinis išteklius, todėl kainos judės tik viena kryptimi – aukštyn. Antra, buvo manoma, kad dėl pirkėjų ir pardavėjų nesugebėjimo greitai reaguoti į besikeičiančias kainas jos rinkoje ir toliau svyruoja. Trečiojo principo esmė ta, kad naftos tiekimas vykdomas iš Rytų į Vakarus, iš Artimųjų Rytų į Europą ir Šiaurės Ameriką.
Pagal ketvirtąjį principą buvo neabejojama, kad Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) įgali stabilizuoti situaciją rinkoje didindama arba mažindama išgaunamos naftos kiekį.
Deja, kaip rašo „The Independent“, visi šie principai nepasitvirtino.
Naftos kaip baigtinio ištekliaus samprata suabejota atsiradus naujiems gavybos metodams. Skalūnų naftos gavybos matematika turi savų ypatumų – jos gavybos apimtys reaguoja į kainų pasikeitimus. Naftos srautas dabar driekiasi iš Vakarų į Rytus, iš Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Artimųjų Rytų į Indiją ir Kiniją, o OPEC galimybės stabilizuoti rinką nebėra tokios efektyvios, kaip buvo anksčiau.
Kaip gi šie pasikeitimai veikia kainas?
Makroekonominiu požiūriu žemos naftos kainos turėtų paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą, vis dėlto, anot H. MacRae‘o, viskas nėra taip paprasta.
Išsivysčiusios šalys jau senokai ėmėsi ekonomiško energijos išteklių naudojimo. Jungtinė Karalystė (JK) sunaudoja mažiau energijos nei 1965 m. didžiąja dalimi dėl energijos išteklių konservavimo, o taip pat ir dėl didžiųjų pramonės bendrovių žlugimo. Taigi pigi nafta kažin ar labai palies britų vartotojus, išskyrus energijos resursų gamintoją – Škotiją. Labiau tai reikšminga Europai ir Japonijai, tačiau vis dėlto ši nauda nėra itin didelė.
Didžiausios naudos dėl smukusių naftos kainų turės besivystantis pasaulis, t.y. Kinija ir Indija – didžiausios naftos vartotojos, o didžiausi nuostoliai teks Rusijai ir Artimųjų Rytų valstybėms, kai kurioms Afrikos valstybėms, šiek tiek mažiau – Kanadai. Kaip teigiama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parengtoje ataskaitoje, iš naftos pardavimų sukauptų fondų dydžiai naftą eksportuojančiose šalyje skiriasi. Saudo Arabija gali išleisti sukauptas lėšas per penkerius metus, jei ir toliau eikvos lėšas dabartiniais tempais. Panašioje situacijoje atsidūrė Bahreinas ir Omanas.
Vis dėlto Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas ir Kataras išsilaikys iš naftos eksporto santaupų daugiau nei 20 metų. Sudėtingiausioje situacijoje atsidūrusi Rusija. Nafta ir gamtinės dujos sudaro 70 proc. šios šalies eksporto. Trumpalaikėje perspektyvoje Rusija gali sukelti rimtų bėdų pasauliui, tačiau vidutinėje perspektyvoje jai teks sumažinti savo ambicijas ir susitaikyti su rusų gyvenimo lygio sumažėjimu.
H. MacRae‘as tikina, kad daugybė neišspęstų klausimų egzistuoja ne tik makroekonomikoje. Tiesioginės naudos naftos kainų mažėjimas turės transporto ir turizmo sektoriams. Teigiamos įtakos tai turės ir statyboms, nes pigi nafta asocijuojasi su pigiais pinigais.
Nederėtų pamiršti ir dar vieno iš pirmo žvilgsnio ne visai pastebimo atpigusių energijos išteklių rezultato. Augant naftos kainai didėjo ir palūkanų norma, taigi pinganti nafta rinkoje reikš palūkanų normos mažėjimą, rašo „The Independent“.
