Pirmą ketvirtį augimas buvo sulėtėjęs 5,2 proc., teigė Nacionalinis statistikos institutas (INE). Recesija dažniausiai apibūdinama kaip du iš eilės ketvirčiai, kuriuose fiksuojamas BVP susitraukimas.
INE skaičiavimai sutampa su Ispanijos banko prognozėmis, kuriose buvo numatoma, kad šalies ekonomika balandžio-birželio mėnesiais, karantino piko metu, sustabdžius visą neesminę veiklą, susitrauks tarp 16 ir 22 proc.
Kovo mėnesį prasidėjusia nepaprastąja padėtimi paremti apribojimai buvo pradėti švelninti tik gegužės ir birželio mėnesiais. Smarkiai paveikti buvo verslo, transporto ir viešbučių sektoriai – palyginti su pirmuoju ketvirčiu, jie sumažėjo 40 proc.
Ispanijos ekonomikos kertiniu akmeniu laikomo turizmo sektoriaus, atsakingo už 12 proc. BVP, pajamos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 60 proc.
Lyginant su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, statybų sektorius susitraukė 24 proc., o pramonės sektorius sumažėjo 18,5 proc. Namų ūkių vartojimas nusmuko apie 21 proc., verslo investicijos sumažėjo 22 proc., o eksportas susitraukė trečdaliu.
Ispanijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika 2020 metais susitrauks 9,2 proc., tačiau Ispanijos banko teigimu, susitraukimas gali siekti net 15 proc.
Ispanijoje koronaviruso protrūkis buvo itin mirtinas, ligai pasiglemžus daugiau nei 28 400 gyvybių.
Tačiau šaliai turėtų ženkliai padėti istorinis 750 mlrd. eurų dydžio ES pagalbos paketas, dėl kurio 27 bloko narės susitarimą pasiekė liepos 21 dieną. Iš paketo Ispanijai numatoma skirti 140 mlrd. eurų sumą, pusę kurios sudarys subsidijos, o kitą pusę – paskolos.
Pasak ekonomikos ministrės Nadios Calvino, vyriausybės priemonės ekonomikai skatinti, kaip nemokamų atostogų schemos pratęsimas, valstybinės paskolos ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims padėjo Ispanijai išvengti „BVP žlugimo, prilygstančio daugiau nei 25 proc.“
