Kainų stabilumo tikslą įgyvendinti bus dar sudėtingiau – prognozuojama, kad metinė infliacija regione šiemet sieks 0,5 proc., o kitais metais – tik 0,7 procento. Kaip buvo galima tikėtis, ECB nusprendė ne skubėti, o pirmiausia – „kitų metų pradžioje“ – įsitikinti jau paskelbtų ir šiuo metu įgyvendinamų priemonių ekonomikai stimuliuoti efektyvumu, įvertinti Eurosistemos turto plėtrą ir kainų kitimo (ypač atpigusios naftos kontekste) perspektyvas. Tiesa, posėdį lydinčiame pranešime atsirado kelios korekcijos. ECB patikslino, kad pasiekti 2012 m. pr. buvusį Eurosistemos turto lygį (3 trln. eurų) iki šiol paskelbtomis priemonėmis jau nebe tikimasi (kaip buvo nurodyta lapkričio mėnesį), o ketinama. Be to, ECB personalas ir atsakingi Eurosistemos komitetai nuo paskutinio posėdžio lapkritį paspartino techninį pasirengimą laiku diegti naujas priemones. ECB prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi) patvirtino, kad, nors Valdančiosios tarybos nariai nėra vieningi dėl svarstomų kiekybinio skatinimo priemonių, Europos centrinis bankas privalo veikti pagal jam suteiktą įgaliojimą ir užtikrinti kainų stabilumą regione. EUR/USD kursas, ECB posėdžio išvakarėse smukęs iki 1,23 JAV dolerio už eurą, po posėdžio šoktelėjo daugiau negu 1 proc. (šįryt balansuoja ties 1,! 2371 JAV dolerio už eurą riba).
Nuosaikiai pesimistiška investuotojų nuotaika ir kitapus Atlanto (S&P 500 -0,12 proc., DOW JONES -0,07 proc., NASDAQ -0,11 proc.). Vakar nesulaukę ECB sprendimo dėl papildomo ekonomikos stimuliavimo, šiandien rinkos dalyviai vertins JAV Federalinio rezervų banko atidžiai sekamą darbo rinkos informaciją. Prognozuojama, kad naujų darbo vietų lapkritį buvo sukurta 230 tūkst. (16 tūkst. daugiau negu spalį), o nedarbo lygis antrą mėnesį iš eilės išliks 5,8 proc. JAV Federalinio rezervų banko pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad sprendimas didinti palūkanų normą bus priimtas ne laikantis konkrečių terminų, o vertinant makroekonominės informacijos pokyčius, kurie kol kas puikiai iliustruodavo JAV ekonomikos gyvybingumą ir atsparumą išorės poveikiams.
Optimizmą Azijos akcijų rinkose padeda išlaikyti toliau silpstanti Japonijos jena (09:00 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,19 proc., USD/JPY kursas perkopė 120 jenų už JAV dolerį ribą) ir, panašu, gerokai perdėti lūkesčiai dėl papildomo Kinijos ūkio stimuliavimo pinigų politikos priemonėmis (Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,26 proc.).
Pastarosiomis dienomis kiek sustiprėjusi naftos kaina vėl smuko žemyn („Brent“ rūšies nafta šįryt kainuoja 69,45 JAV dolerio už barelį, WTI rūšies nafta – 66,67 JAV dolerio už barelį), pasigirdus pranešimams, kad Saudo Arabija, siekdama išlaikyti rinkos dalį, pasiūlė rekordinio dydžio nuolaidas žaliavinės naftos pirkėjams Azijoje.
Baltijos biržų indeksai, priešingai negu Vakarų Europos, kilo (OMXV +0,88 proc., OMXT +0,57 proc.), o bendra prekybos apimtis pasiekė 1,2 mln. eurų, kurios didžioji dalis atiteko Vilniaus biržai. „Apranga“ (+0,37 proc.) paskelbė 2015 metų apyvartos ir plėtros planus. Bendrovė planuoja investicijoms skirti 20-25 mln. litų ir atidaryti ar rekonstruoti 16-20 parduotuvių. Apyvartą (su PVM) „Apranga“ tikisi padidinti 10 proc. – iki 704 mln. litų. „Linas Agro Group“ (0 proc., apyvarta 0,3 mln. eurų) vėl domisi didieji užsienio investuotojai – tai liudija sudaryti didelės apimties tiesioginiai sandoriai. „Klaipėdos naftos“ (+3,33 proc.) akcijų kainą pakėlė paskelbti krovos rezultatai – bendrovė per lapkričio mėnesį į talpyklas perkrovė 555 tūkst. tonų naftos produktų, arba 83 proc. daugiau negu 2013 m. lapkričio mėnesį. Šiandien Baltijos biržų investuotojų kalendorius svarbesnių naujienų nenumato, taigi vyraus labiau techninė prekyba, o akcijų kainos greičiausiai šiek tiek pasistiebs į viršų.
