Graikija gaus: 80 mlrd. eurų viršijančią paramą, kurią sudarytų paskola iš Europos stabilumo mechanizmo ir kapitalo injekcija į šalies komercinius bankus. Taip pat Graikijai pažadėtas skolos restruktūrizavimas, kuris, atmetus kreditoriams nepriimtiną skolos nurašymą, faktiškai reiškia grąžinimo termino pratęsimą ir palūkanų normos sumažinimą.
Graikija įsipareigojo: įgyvendinti taupymo ir biudžeto pajamų didinimo priemones, per dvejus metus sieksiančias 12 mlrd. eurų, įskaitant PVM ir laivybos mokesčių didinimą, pensijų ir išlaidų gynybai mažinimą bei nacionalinio turto privatizavimą. Graikija įsipareigojo įgyvendinti reformas itin sparčiai – iki trečiadienio parlamente turi būti priimti atitinkami sprendimai. Dabar dėmesys sutelktas į tai, ar Graikijos Ministrui Pirmininkui pavyks įtikinti radikalių pažiūrų atstovus „Syriza“ partijoje ir gauti opozicijos palaikymą.
Graikijos derybų naujienos abiejose Atlanto pusėse buvo sutiktos džiugiai, ir akcijų brangimas, prasidėjęs praėjusią savaitę, tęsėsi toliau. „Euro Stoxx 50“ indeksas pašoko 1,75 proc., o JAV „S&P 500“ kilo 1,1 procento. Nuo praėjusio ketvirtadienio abu indeksai yra atitinkamai padidėję 7,7 proc. ir 2,6 procento.
Nuotaikos Azijos akcijų rinkose nevienareikšmės. Po vakarykščio kilimo, kurį paskatino netikėtai geri Kinijos užsienio prekybos duomenys, šįryt (9:15 val. Lietuvos laiku) Honkongo „Hang Seng“ indeksas yra sumažėjęs 0,87 proc., tuo tarpu Japonijos „NIKKEI 225“ auga 1,41 procento.
Naftos kaina toliau krenta. Ją smukdo rinkos dalyvių lūkesčiai, kad susitarimas tarp didžiųjų valstybių ir Teherano dėl Irano atominės programos apribojimo netrukus bus baigtos. Sėkminga jų baigtis reikštų, kad tarptautinės sankcijos šiai daug naftos turinčiai šaliai būtų sušvelnintos ar visai panaikintos, o į rinką patektų keli šimtai milijonų barelių naftos žaliavos. Šįryt WTI rūšies naftos ateities sandorių kaina krito 1,5 proc. – iki 51,40 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta atpigo 1,0 proc. – iki 57,30 JAV dolerio už barelį.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija išplatino 5 metų trukmės 10m eurų vertės obligacijų. Pirmadienį įvykusiame penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 1,069 procento.
Baltijos šalių biržos. Džiugios nuotaikos neaplenkė ir Baltijos regiono, visi indeksai kilo: OMXV 1,10 proc., OMXR 0,58 proc., OMXT 0,79 procento. Investuotojai teigiamai įvertino „Klaipėdos naftai“ (+3,69 proc.) ES suteiktą 6 mln. eurų paramą suskystintųjų gamtinių dujų antžeminės paskirstymo stoties, kuri turėtų pradėti veikti 2017 metų pradžioje, statybai. Sumažėjus neapibrėžtumui Europoje, smarkiai išaugo Šiaulių banko (+1,72 proc.) akcijų paklausa. Šįryt per biržos informacinę sistemą paskelbta, kad bankas gavo visus reikalingus leidimus įsigyti 100 proc. banko „Finasta“ ir finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijų. „Olympic Entertainment Group“ paskelbė, kad pirmojo pusmečio lošimų veiklos pajamos išaugo 11,9 procento. Kaip įprasta, daugiausiai buvo uždirbta Latvijoje (12,9 mln. eurų) ir Estijoje (8,6 mln. eurų), o sparčiausias pajamų augimas buvo Italijoje (51,6 procento).
Vilniaus birža pranešė, kad, atsižvelgiant į laisvų akcijų normatyvą, kuris taikomas Oficialiojo prekybos sąrašo emitentams, „Vilniaus baldų“ ir „Invalda INVL“ akcijos nuo liepos 20 dienos bus perkelto į Papildomąjį prekybos sąrašą. Tuo tarpu įmonių grupės „Alita“ ir „Anykščių vyno“ akcijos bus išbrauktos iš Papildomojo prekybos sąrašo, o paskutinė prekyba jomis vyks rugsėjo 30 dieną.
