Kinijos centrinis bankas šįryt nekeitė bazinių palūkanų normų, siekiančių 2,5 proc., tačiau nusprendė įlieti likvidumo. Skatinimo apimtis siekia 39,6 mlrd. JAV dolerių ir tai yra didžiausia pinigų injekcija nuo 2020 metų. Kinijoje, kurios ekonomika yra augimo lėtėjimo stadijoje, toks žingsnis vertinamas kaip skatinamasis. Jau šį trečiadienį investuotojai galės įvertinti ekonomikos augimo tempą – bus skelbiami 3 ketvirčio BVP duomenys. Prognozuojama, kad 3 ketvirtį, palyginus su analogišku laikotarpiu prieš metus, ekonomika augo 4,5 procento.
Vertinant galimą Lenkijos parlamento rinkimų pabaigą ir galimus koalicijos variantus, Lenkijos zlotas brangsta iki 4,467 zloto už eurą. Labai tikėtina, kad Lenkijos opozicija turės pakankamai balsų formuoti valdančiąją daugumą. Tai reikštų populistų pralaimėjimą ir tikėtina, sklandesnius Lenkijos santykius su Europos Sąjunga.
Obligacijų rinkose artimu metu ir toliau gali tęstis didesni svyravimai negu įprastai. Ne vien tik dėl svarstymų, ar centriniai bankai baigė kelti bazines palūkanų normas, bet ir dėl padėties Artimuosiuose Rytuose. Rizika, kad konfliktas gali išplisti, gali lemti kelis scenarijus. Pirma, didėjančius pinigų srautus į saugiais laikomus JAV vertybinius popierius. Kita vertus, padidėjus neramumams regione, galėtų didėti ir naftos kaina, kas lemtų augančius lūkesčius dėl infliacijos ir galimus FED veiksmus, t. y. palūkanų normų didinimą. „Bloomberg“ prognozuoja, kad esant tokiam scenarijui, kad į Izraelio ir „Hamas“ karą įsitrauktų Iranas, naftos kaina galėtų šoktelti iki 150 JAV dolerių už barelį ir pastūmėti pasaulio ekonomiką į recesiją.
