aA
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų apie darbuotojų, ypač – IT sektoriuje, trūkumą, šuoliais augančius jų atlyginimus ir kylančias grėsmes visos šalies konkurencingumui. Tačiau kartu jau įprastais tapo patys aukščiausi įvertinimai, kuriuos mūsų šalyje dirbančių specialistų kompetencijoms ir darbo etikai skiria tarptautinės kompanijos. Tai reiškia viena: pasiekėme lūžio tašką ir tik nuo mūsų pačių priklausys, kaip – A ar B komanda – save laikysime patys ir mus laikys likęs pasaulis.
Vytautas Ašeris
© Asmeninio albumo nuotr.

Ką veikia IT specialistai ir kodėl jų trūksta?

IT specialistas – plati sąvoka, apimanti pačias įvairiausias specialybes: programuotojai, analitikai, palaikymo, kokybės užtikrinimo specialistai, komandų ir procesų vadovai, serverių, tinklų, duomenų bazių administratoriai ir pan. Kiekvieno iš jų vaidmuo yra vis kitoks, tačiau visuomet labai svarbus tiek tarptautinei, tiek ir vietinio kapitalo organizacijai.

Šių specialistų poreikį Lietuvoje augina verslo procesų automatizacija ir skaitmenizacija, sėkminga čia veikiančių organizacijų plėtra ir jose dirbančių specialistų kuriamos inovacijos. Taip pat – į Lietuvą plaukiančios užsienio investicijos, nes visiškai pelnytai sukūrėme patikimo ir Europos bankų, ir JAV startuolių partnerio vardą.

Įvairiose IT srityse besispecializuojančių darbuotojų Lietuvoje trūksta dėl keleto priežasčių. Pirma, jų aukštosiose mokyklose ruošiama bene 10 kartų mažiau nei, tarkime, vadybos specialybių atstovų, nors peržiūrėjus darbo skelbimų puslapius matyti, kad jų poreikis darbo rinkoje yra beveik vienodas. Antra, rinkoje yra nemažai jaunų ir gabių specialistų, tačiau trūksta sukaupusių daugiau žinių ir patirties. Ne mažiau svarbus ir trečias aspektas – neišnaudotos galimybės, pavyzdžiui, įtraukiant merginas į programavimo ar pan. krypties darbus, o tai – jau iššūkis švietimo sistemai.

Darbuotojams svarbu ne tik atlyginimas

Kas skatina žmones rinktis darbą IT, likti ir toliau tobulėti šioje srityje? Vienas svarbiausių dalykų – įsiklausymas į jų poreikius, dažniausiai sutelpantis į vieną žodį – motyvacija. Pavyzdžiui, jaunimui ypatingai svarbu ir prisiliesti prie reikšmingų užduočių, ir turėti galimybę draugų rate pasigirti atliekamo darbo išskirtinumu, naudojamomis moderniomis technologijomis. Pavyzdžiui, Vilniuje jau yra viena kompanija, kuri metines premijas išmoka ne paprasta valiuta, o bitkoinais.

Daugiau patirties įgiję specialistai dažniausiai turi labai tiksliai apibrėžtus lūkesčius, tad tereikia juos išpildyti – suteikti galimybę būti vadovaujančiu programuotoju, prisidėti prie projekto valdymo ar tiesiog leisti prisidėti padedant jaunesniems kolegoms gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius.

Jie visi kartu tikisi lankstaus darbo grafiko, gerų darbo sąlygų biure ir galimybės jame jaustis kaip namuose. Žinoma, darbuotojai kompanijos, kurioje norėtų dirbti, greičiausiai nesirenka dėl biuro interjero. Tačiau patogiai ir šiuolaikiškai įrengtos patalpos yra būtinos, nes biuro interjeras vis dažniau suprantamas kaip įrankis, kuris padeda siekti gerų rezultatų.

Lietuvos specialistų potencialas – A komandos

Vis dėlto, trūkstant darbuotojų ir, sparčiu tempu kylant atlyginimų kreivei, situacija darosi sudėtingesnė tuose biuruose, į kuriuos tarptautinės organizacijos surinko darbuotojus atlikti antraeilių – palaikymo (angl. support) – darbų.

Tai reiškia, kad Lietuvoje dirbantys aukštas kompetencijas turintys specialistai netrukus gali tapti per brangūs būti B komandomis. Norėdami išlikti konkurencingi privalome jas kurti tokias, kurios gali ne tik įgyvendinti, bet ir valdyti tarptautinius projektus nuo idėjos iki jos išpildymo ir palaikymo.

Būtokios A komandos pasižymi aukštomis kompetencijomis ir gebėjimu realizuoti itin sudėtingus projektus.

Tai rodo ir „Danske Bank“ įkurto jungtinio Lietuvos ir Danijos inovacijų hub’o „Mobile Life“ patirtis. Lygiavertes funkcijas abiejose šalyse turintys darbuotojai sukūrė ir dabar vysto du produktus – „Sunday.dk“ ir „June.dk“ – internetinius sprendimus, kurie iš esmės keičia ir ateityje dar labiau pakeis tai, kaip klientai bendrauja su banku. Inovatyvius sprendimus vysto lygiavertės komandos, kurios darbuojasi skirtingose Baltijos jūros pusėse.

Visos šios IT agile komandos formuojamos iš Lietuvoje ir Danijoje dirbančių specialistų, ryšį palaikančių per tiesiogines transliavimo priemones ir keliones iš vienos šalies į kitą. Kompetencijų lygis abiejose šalyse vienodas – palaikomas panašus pradedančiųjų ir jau patyrusių darbuotojų santykis. Be to, tolygiai paskirstome ir jų kompetencijas, apimančias tiek tradicines IT žinias (JavaScript ir C# programuotojai, testuotojai, DevOps specialistai), tiek ir esančias „arčiau verslo“ (duomenų analitikai, vartotojo patyrimo ekspertai ir pan.). Taip užtikriname, kad kažkuris biuras netaptų „B komanda“, atliekančia mažesnės svarbos darbus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas (4)

Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse...

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (6)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Top naujienos

Prezidento rinkimų finalas: Šimonytė jau pasveikino Nausėdą su pergale (1982)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva baigia rinkti šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Nausėdos pergalės kalba: esu kitoks žmogus nei Grybauskaitė papildyta (14)

Prezidento rinkimuose ryškiu atotrūkiu pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad tikisi,...

Šimonytė pripažino pralaimėjimą: pasaulis nepasibaigė (35)

Kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose...

Rinkimai į Europos Parlamentą: balsavo tiek už numylėtinius, tiek už tuos, „kurie trukdo dirbti Lietuvoje“ (9)

Sekmadienį Lietuvos gyventojai sprendė ne tik dėl būsimo šalies Prezidento, tačiau rinko ir...

Maldeikienė kirto Nausėdai: jis tautos, kuri prarado kritinę savivoką, produktas (51)

Kandidatė Europos Parlamentą (EP) Aušra Maldeikienė sakė, kad daugiau rinkimuose nežada...

Europos šalių rinkimų į EP rezultatai: Le Pen pirmauja prieš Macroną, prognozuojama triuškinama Orbano partijos pergalė aktyvumas didžiausias per du dešimtmečius, atnaujinta 21:54 (4)

Sekmadienis Europos Sąjungoje (ES) – pagrindinis Europos Parlamento (EP) rinkimų etapas. Septynių...

Skvernelis sako, kad jo ateities planai nebūtinai susiję su „valstiečiais“ (8)

Vilnius, gegužės 26 d. (BNS). Premjeras Saulius Skvernelis ragina Lietuvos valstiečių ir...

Skaičiuojami balsai : nors liko 600 apylinkių – Nausėda skelbia pergalę naujausi duomenys (195)

22.15 val. duomenis pateikė 1334 apylinkės iš 1972. Užtikrintai laimi G. Nausėda – 72,93...

„Lietuvos talentų“ superfinalas: dėl pagrindinio prizo kovoja dvylika geriausių nuolat atnaujinama (6)

Sekmadienio vakarą, kai šalyje vyksta prezidento rinkimai, laukia ir finalinė „Lietuvos...