Saugyklos tuštėja
Pinigai Lietuvoje egzistuoja įvairiomis formomis. Nemaža dalis jų rinkoje cirkuliuoja grynųjų pinigų pavidalu. Tačiau vis didesnė dalis lėšų nugula bankų sąskaitose. 2022 metus Lietuvos gyventojai ir įmonės pradėjo su rekordiniais 34,5 milijardo eurų bankų sąskaitose. Liepos pabaigoje gyventojai ir įmonės turėjo beveik 34 milijardus eurų. Lietuvos ekonomiką paliko pusė milijardo eurų (1,5 proc.).
Lietuvos banko pateikiama bankų sektoriaus statistika indikuoja, kad nuo metų pradžios namų ūkių indėlių kiekis traukėsi 3 proc., o įmonių indėlių portfelis – 6 proc. Valdžios sektoriaus institucijų indėliai augo 12 proc.
Kur pradingsta pinigai?
Prasidėjus karui Ukrainoje daugeliui gyventojų išaugo poreikis turėti grynųjų pinigų. Šį poreikį iliustruoja pirmąjį šių metų ketvirtį 100 milijonų eurų išaugęs išgryninamų pinigų kiekis rinkoje. Vargu, ar karo atvejui atsidėję grynųjų pinigų gyventojai ims juos naudoti vartojimui ar investuos. Iki momento, kai karo grėsmė nesumažės, vargu, ar šios lėšos dalyvaus ekonomikoje. Šios lėšos – tarsi iš venos nuleistas kraujas. Mes lyg ir turime kraujo atsargų, bet ekonomikos organizmui jos jokios įtakos nedaro.
Dalis gyventojų dėl karo grėsmės dalį savo santaupų perkėlė į kitas šalis, kuriose karo grėsmė yra mažesnė. Bendrame pinigų srautų balanse sunku pasakyti, kokią dalį sudaro būtent tokios lėšos. Šios lėšos, kaip ir grynieji pinigai, paslėpti tarp rankšluosčių, ekonomikoje nedalyvauja ir greitu laiku nedalyvaus.
Reikšminga dalis pinigų iškeliauja iš Lietuvos ekonomikos importuojant prekes, paslaugas ir smarkiai brangstančius energijos išteklius. Nuo metų pradžios kiekvieną ketvirtį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas neigiamas. Vidutiniškai per ketvirtį iš Lietuvos iškeliauja vienas milijardas eurų.
Pinigų mažėjimą rinkoje lemia ir mažėjančių tiesioginių užsienio investicijų kiekis. Karo grėsmės pabūgę investuotojai pradėjo stabdyti investicijų srautus į Lietuvą. Nuo metų pradžios. Per šiuos metus įsipareigojimai užsienio investuotojams mažėjo beveik 3 proc.: nuo 69,5 iki 67,5 milijardo eurų.
Kova tarp pinigų pasiūlos ir infliacijos
Esama situacija yra kiek neįprasta. Antraštės vis primena apie rekordinę infliaciją. Infliacija savo ruožtu dažniausiai susijusi su pinigų pasiūlos augimu. Šiuo metu mes matome pinigų pasiūlos mažėjimą, tačiau infliacija atrodo nepajudinama. Tai reiškia, kad infliacija auga dėl augančių kainų, o ne dėl augančios paklausos. Brangstančios žaliavos kelia prekių ir paslaugų kainas. Jei kartu augtų ir pinigų pasiūla, ekonomika išliktų stabili, tiesiog atlygis už darbą ir kainos parduotuvėse būtų didesni. Deja, bet centriniai bankai didinti pinigų pasiūlos negalėtų, nes tai tik dar labiau paskatintų infliaciją.
Tačiau augant kainoms ir nedidėjant galimybėms įsigyti prekių ir paslaugų, gyventojai ir verslai paprasčiausiai perka mažiau. Tai jau indikuoja augančios įmonių atsargos visame pasaulyje. Išpardavimai ir akcijos taip pat vis dažniau linksniuojami prekybininkų. Puikus pavyzdys – naujausio „iPhone“ pardavimai. Norėdami įsigyti praėjusios kartos „iPhone“ telefoną po jo pristatymo pirkėjai turėjo registruotis iš anksto ir keletą mėnesių laukti savo išsvajoto telefono. Šiemet kelios savaitės po pristatymo – telefonų pilnos mažmenininkų lentynos.
Galva suksis, tačiau sąmonės neprarasime
Galima spėti, kad vidinės pinigų iš ekonomikos pasitraukimo priežastys ilgainiui išsispręs. Baimės vedini gyventojai norimus lėšų kiekius jau išsigrynino ar išgabeno. Vis dėlto istoriškai Lietuvos gyventojai, susidūrę su ekonominiais sunkumais, yra linkę taupyti. Todėl nors bendras pinigų kapšas dėl to ir nemažės, ekonomikoje dalyvaus mažiau pinigų.
Pagrindinis klausimas: kaip keisis išoriniai faktoriai, lemiantys pinigų judėjimo kryptį? Energetikos resursų poreikis žiemą gerokai išauga, todėl net ir tuo atveju, jei sumažėtų dujų ir naftos kainos, greičiausiai iki pavasario toliau uždirbtus pinigus atiduosime kaimynams.
Užsienio investuotojų nuotaikos – sunkiai nuspėjamos. Darbo jėgos trūkumą jaučianti ekonomika, kuri nuosekliai juda recesijos link, tikrai nėra užsienio investuotojų svajonė. Karo grėsmė ir geografinis bei geopolitinis artumas agresoriui gali atbaidyti net itin stipriai riziką toleruoti galinčius investuotojus.
Šiuo metu turima informacija leidžia prognozuoti, kad Lietuvos ekonomika toliau kraujuos. Dėl mažėjančios pinigų pasiūlos trauksis vartojimas ir mažės įvairaus turto kainos. Dėl akcijos ar kvadratinio metro būsto kovos mažiau gyventojų eurų.
