1. Šiais metais 46 proc. pasaulio žmonių dalyvaus rinkimuose. Rinkimai šiemet vyks ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Indijoje, Indonezijoje. Jie ir parodys, kiek pasaulio gyventojai dar tiki demokratija.
Be kita ko, pirmas rimtas iššūkis – Taivano prezidento rinkimai, vykstantys jau šiandien, sausio 13 dieną. Kinija intensyviai kišasi ir skelbia, kad šie rinkimai nepraeis nepastebėti (tikėkimės, kad didžioji dalis tų kalbų tik tušti grasinimai ir bandymas paveikti rezultatus).
2. Infliacijos valdymas bazinių palūkanų kėlimu – galvos skausmas ne tik verslui: tai kelia rizikas valstybių deficitams, nes vis daugiau reikia skirti lėšų skolos aptarnavimui. O noras rinkimų metais įsiteikti rinkėjams yra didelis.
3. Nuo 2019 m. imigracija pasaulyje tik augo. Kur dėl karo, kur – dėl darbo jėgos trūkumo. Imigracija Kanadoje augo 20 proc., JAV – 35 proc., Jungtinėje Karalystėje – 45 procentais.
Savo ruožtu Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje sudaro ukrainiečiai – 85 579 asmenys, labiausiai per metus išaugo baltarusių bendruomenė – jų jau daugiau kaip 60 tūkst. Dabar girdėti įvairių – taip pat ir liguistai radikalių – pasiūlymų dėl šių imigrantų. Mano nuomone, juos priimdami mes ne tik elgėmės teisingai ir žmogiškai – jie padėjo atsigauti Lietuvos darbo rinkai ir nepatirti tokios recesijos, kurioje skendi, pavyzdžiui, Estija.
4. JAV dar daug kas nepajuto bazinių palūkanų pakilimo, nes ten kur kas daugiau nei Europoje ir Lietuvoje paskolų palūkanos yra fiksuotos arba skolų palūkanos perskaičiuojamos tik kas 12 mėnesių. Lietuvoje dėl drakoniškos Europos Centrinio Banko (ECB) politikos daugiausia kenčia verslas, nes palyginti nedaug – apie 200 tūkst. namų ūkių – yra paėmę reikšmingas paskolas, pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui įsigyti.
5. Kol kas galima sakyti, kad Europos Sąjungos ekonomika, nepaisant jos patiriamų iššūkių ir net jei, tikėtina, bus fiksuojamas jos susitraukimas 2023 m. IV ketvirtį, yra gana atspari. Šiais metais prognozuojamas jos augimas, o darbo rinkos rezultatai kol kas išlieka pozityvūs (darbo užmokesčiai auga, darbuotojų įmonės atleidžia gana mažai, tik mažiau kuria naujų darbo vietų).
6. Kinijos ekonomika traukiasi, palyginti su JAV. Praėjusiais metais Kinijos ekonomika sudarė tik 66 proc. JAV ekonomikos (kai dar 2021 metais siekė 79 proc.). Ekonomistai jau pradeda abejoti, ar Kinija kada nors aplenks JAV ekonomiką. Prie to prisideda ir greitai senėjanti Kinijos visuomenė.
Viena vertus, tai teigiama žinia, kita vertus, Kinijos sprendimai bandant atsigauti, diktuojami visai ne rinkos ekonomikos taisyklių, gali tapti labai rimtu iššūkiu Europai (kainų dempingas, didžiulės dotacijos, lengvatinės paskolos).
7. Buvo manoma, kad Kinijos ekonomikos problemos neigiamai paveiks ir kitas kaimynines Azijos šalis, tačiau to nenutiko. Gana sėkmingi šie metai buvo Pietų Korėjai, Singapūrui, Vietnamui, Indonezijai. Noras diversifikuoti tiekimo grandines, mažinant Kinijos įtaką, daugelį šalių nuvedė būtent į šias Azijos šalis.
