aA
Lietuvoje viešieji pirkimai vertinami neigiamai, bet vengiama kalbėti apie tikrąsias negativizmo priežastis bei jas keisti.
Tomas Seikalis
Tomas Seikalis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu prisiminti, jog viešųjų pirkimų paskirtis yra užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų investuojamos visuomeniniam gėriui sukurti. Įdomus faktas yra tas, kad pagal tų pačių Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimus, visos šalys narės taiko panašias viešųjų pirkimų taisykles, bet jų pritaikymo rezultatai yra skirtingi. Kodėl Lietuva turi tiek mažai gerųjų pavyzdžių, kuriais galėtų vadovautis pažangiosios valstybės.

Asmenims, nesusipažinus su viešaisiais pirkimais, gali susidaryti įspūdis, jog tai painių procedūrų kratinys, kurį reformuoti būtų labai sudėtinga. Bet iš esmės pirkimų procedūrų reglamentavimas yra niekuo dėtas. Viešieji pirkimai yra kaip lakmuso popierėlis, kuris atskleidžia visą padėtį perkančiojoje organizacijoje ar šalyje. Jeigu egzistuoja problemos, jos yra visa apimančios ir bendros visoms sritims.

Reformuoti viešųjų pirkimų sistemą ir turėti pasitvirtintą aiškią viešųjų pirkimų strategiją galima ir būtina, be tam reikia valios ir vertybių (organizacinės kultūros) turėjimo. Praktikoje iš pirkimo vykdytojų dažniau girdimi „NE!“: nėra pinigų; nėra laiko; ne viskas taip paprasta; nereikia; per sudėtingos procedūros; arba panašiai. Todėl atvirai deklaruojamos, neva turimos, vertybės prasilenkia su faktiniais sprendimais, taip sukuriant ydingą viešųjų pirkimų praktiką.

Viešieji pirkimai yra kaip lakmuso popierėlis, kuris atskleidžia visą padėtį perkančiojoje organizacijoje ar šalyje. Jeigu egzistuoja problemos, jos yra visa apimančios ir bendros visoms sritims.
Tomas Seikalis

Lietuvoje planuojant, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus yra neefektyviai panaudojamas laikas ir ištekliai. Daugelis procesų yra nereikalingi, jie atsikartoja, per didelis formalumas ir turiningumo bei kokybės stoka. Neinvestuojama į procesų modernizavimą, standartizavimą, gerąją praktiką ir į specialistus. Viešieji pirkimai necentralizuojami regioniniu ir žinybiniu pagrindu. Toks neefektyvus procesas negalėtų egzistuoti privačioje įmonėje, bet kasmet iš iždo skiriamos lėšos palaiko tokį ydingą perkančiųjų organizacijų funkcionavimą.

Pažymėtina, jog viešaisiais pirkimais turi būti ne tik formaliai atliekamos procedūros, įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai, bet ir įgyvendinama tam tikra valstybės ar savivaldos politika bei programos. Vadovaujamasi principais: žmogus, aplinka, valstybė.

Pirkimo objektų vertinimų kriterijai dažnai neatitinka viešųjų pirkimų tikslų, o turbūt apie žiedinės ekonomikos principus retas iš pirkimo vykdytojų yra girdėjęs. Todėl, pavyzdžiui, formuojant poreikį, turėtų būti atsižvelgiama į efektyvumą, našumą, aplinkosaugą, neįgaliuosius, inovacijas, lėšų taupymą, visuomenės interesus ir pan.

Pagrindinė minėtų blogybių priežastis yra nesusiformavęs tvirtas pirkimo vykdytojų vertybinis pagrindas bei lyderių stoka komandose. Pirkimo sąlygų rengimo procese tinkamai nesąveikauja pirkimo iniciatoriai, viešųjų pirkimų specialistai, ekspertai, mokslininkai ir tiekėjai. Rezultatas būna nuolatiniai ginčai, lūkesčių neatitikimas, iškraipyta konkurencija, nuostoliai ilgalaikėje perspektyvoje ir nusivylimas.

Toks neefektyvus procesas negalėtų egzistuoti privačioje įmonėje, bet kasmet iš iždo skiriamos lėšos palaiko tokį ydingą perkančiųjų organizacijų funkcionavimą.
Tomas Seikalis

Pirkimo objektu retai siekiama efektyvumo, aplinkos tausojimo, pritaikymo visuomenei, ekonominio pagrįstumo ir kokybės. Išvardintos problemos ir silpna viešųjų pirkimų vykdymo kontrolė yra pagrindinės priežastys, kodėl viešųjų pirkimų sistemos blogai veikia.

Lietuvoje viešųjų pirkimų organizavimo sąnaudos viršija sukuriamą naudą. Nėra pirkimų sistemos efektyvumo vertinimo mechanizmo. Tai pat nepakankama sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolė, todėl nuolatos, tai kas buvo planuota, kokybiškai iki galo nėra įgyvendinama. Vangiai investuojama į specialistus, todėl kompetencija užleidžia vietą interpretacijoms. O visą tai bandant paslėpti, perkančiosios organizacijos demonstruoja neadekvatų dėmesį parodomajam pirkimų skaidrumui bei savireklamai.

Kodėl tiek mažai sėkmės atvejų Lietuvoje ir dažnai dairomės į Vakarų Europos šalių patirtį. Pagrindinės priežastys būtų pirkimo vykdytojų vertybės ir kompetencija. Tik pirkimo vykdytojams gerai išmanant viešuosius pirkimus, pasitelkiant kompetentingų ekspertų pagalbą ir turint tvirtas vertybes, aiškią strategiją, galima įgyvendinti gerąją viešųjų pirkimų praktiką ir tapti pavyzdžiu kitoms perkančiosioms organizacijoms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.8000

Vidmantas Janulevičius. Pramonė žengia Žaliojo kurso keliu – žinome, kur, bet reikia sutarimo – kaip? (1)

Brėžiant prioritetą – klimato kaitos mažinimą – trečiadienį metiniame Europos Komisijos...

Nerijus Mačiulis. Penkios pirmosios finansinio raštingumo pamokos (6)

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip...

Indrė Tamošiūnaitė. Mobiliosios programėlės: 7 žingsniai, leisiantys išvengti baudos (1)

Sparčiai augant mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiui bei didėjant tokių įrenginių...

Jolanta Liukaitytė-Stonienė. Nekilnojamojo turto rinka laikosi puikiai, bet žaidimo taisyklės keičiasi (2)

Lietuvos ekonominiai rodikliai pandemijos kontekste laikosi puikiai. Atlyginimai ne tik kad...

Saulius Budrevičius. Sėkmingai veikiantis atliekų rūšiavimas – daugiau nei spalvoti konteineriai

Dar prieš dešimtmetį, kai viename maiše sukrautos atliekos būdavo įmetamos į kieme...

Top naujienos

Europos „koronaviruso žvaigžde“ tapusi šalis dabar klimpsta vis giliau: deja, klydome (9)

Kai birželio mėnesį ant viduramžiško Prahos Karolio tilto į „Covid-19“ „atsisveikinimo...

Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai (199)

Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo...

Iš vaikų namų su 3 tūkst. eurų kišenėje: patyrė benamio dalią ir išdavystės kartėlį (95)

Mažiau nei 3 tūkst. eurų – toks kraitis įdedamas globos namus paliekantiems pilnamečiams....

„Masalo efektas“ – triukas, verčiantis mus išlaidauti (1)

Kavinėje siūloma pasirinkti net iš trijų ar net keturių dydžių kavos puodelių. Jų kainos,...

Paulius Jurkevičius. Misija – pjauk grybą, garbink burbulą, melskis skaičiams! (30)

Lietuviškas posakis „pjauti grybą “ – itin smagus tais atvejais, kai tenka išreikšti tam...

Pastebėjo tik akyliausi: Vido Bareikio koncerte – nelaimingas įvykis, srūvančią žaizdą teko slėpti po kepure (4)

Kas jau kas, bet Vido Bareikio gerbėjai žino, kad šio atlikėjo gyvi pasirodymai kupini ne tik...

Su trečdaliu darbuotojų dėl įmonėje įsisukusio koronaviruso likęs vadovas: tokios situacijos nelinkime niekam (63)

Šiaulių tekstilės įmonėje „ Interscalit “ dėl plintančios koronaviruso infekcijos šiandien...

Grįžusi iš JAV jauna kaunietė pasinėrė į neįprastą verslą (1)

JAV 10 metų praleidusi Raminta Stowe prieš metus grįžo į Lietuvą kartu su savo amerikiečiu...

Buvęs žalgirietis Lawsonas persistengė – kinai diskvalifikavo iki gyvos galvos (3)

Ramiu būdu niekada negarsėjęs amerikietis Ty Lawsonas , pastaruosius ketverius metus žaidęs CBA...

Į kapines karsto neįleidęs Marijampolės rajono kunigas – atleistas, jo išsižada jau trečia parapija (297)

Karsto į kapines neleidęs įnešti Skardupių kunigas Algirdas Kanapka atleistas iš pareigų....

|Maža didelių žinių kaina