Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2019 m. birželio 28 d. datai skelbiamus duomenis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį tyčiniais pripažinti iš viso 16 bankrotų šalyje, 2018 metais tokių atvejų buvo 86. Asmenų, nuteistų už nusikalstamą bankrotą per paskutinius pusantrų metų buvo tik vienas, o asmenų, kuriems jau 2019 metais buvo uždrausta veikti bendrovių valdymo organuose – iš viso 13, 2018 metais tokių buvo 34 atvejai.
Taigi, kaip verslas gali geriau ginti savo teises nuo nesąžiningų skolininkų, jiems nusprendus tyčia bankrutuoti?
Tyčinio bankroto požymiai
Naujajame JANĮ kaip ir anksčiau nurodoma, kad tyčinis bankrotas gali būti pripažįstamas, jei bendrovės vadovybė privedė įmonę prie bankroto sąmoningai blogai ją valdydama, nenaudingais ar ne rinkos kaina sudarytais sandoriais išvesdama turtą, sukurdama „fenikso“ įmones ir į jas perkeldama verslą iš nemokios įmonės, ją paliekant „nuskęsti“ su visais esamais kreditoriais, taip pat prioretizuojant pasirinktus kreditorius, aplaidžiai ar apgaulingai tvarkant apskaitą.
Reikia žinoti, kad teisme kreditoriui ar bankroto administratoriui įrodžius buvus porą ar kelis iš nurodytų požymių, yra galimybės pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip matyti iš pateikiamos statistikos, tai nėra retas atvejis praktikoje. Svarbu suprasti ir tai, kad tyčinio bankroto bylos yra sudėtingos, byloje atliekamas retrospektyvinis pakankamai ilgo bendrovės veiklos laikotarpio teisinis bei ekonominis įvertinimas, o tai pareikalauja nemažų laiko bei finansinių kaštų.
Tyčinio bankroto nauda kreditoriui
Bankroto pripažinimas tyčiniu kreditoriui ir bankroto administratoriui suteikia daugiau galimybių prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų, taip pat, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra lengviau nuginčyti sandorius, sąlygojusius tokį bankrotą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos susigrąžinti į bankrutavusią bendrovę turto ir jį skirti kreditorių reikalavimų dengimui. Tačiau ne visais atvejais nesąžiningi skolininkai turi turto, į kurį realiai būtų galima nukreipti išieškojimą.
JANĮ išliko pareiga bankroto administratoriui įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, ginčyti įmonei nenaudingus ir kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Kita vertus, pareiga ginčyti nenaudingus ir kreditorių teises pažeidžiančius sandorius egzistuoja nepriklausomai nuo bankroto pripažinimo tyčiniu fakto.
Iš įstatymo buvo pašalintos šiuo metu galiojančios nuostatos, kurios leido po bankroto pripažinimo tyčiniu kreditoriams, pasinaudojant lengvesne įrodinėjimo našta, prisiteisti žalą iš bankrutavusios įmonės oficialiosios ar faktinės buvusios vadovybės. Visgi, galima tikėtis, kad teismai ir toliau laikysis jau suformuotos praktikos šiuo klausimu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsakingiems asmenims gali būti terminuotai apribotos teisės eiti vadovo pareigas ar grėsti baudžiamoji atsakomybė, visgi, kaip matyti iš pateikiamos statistikos, praktikoje tai būna pakankamai retai.
Bankroto pripažinimo tyčiniu nauda savaime yra sunkiai ekonomiškai pamatuojama. Viena vertus, kreditoriui tai gali būti moralinė satisfakcija, „nubaudus“ nesąžiningą skolininką. Valstybės mastu atsakingas asmuo gali kurį laiką būti apribotas nuo veikimo kitose įmonėse bei institucijose ar patirti kitų apribojimų pilnai naudotis įstatymų suteikiamomis galimybėmis bei teisėmis. Kita vertus, kreditoriui svarbu atgauti iš bankrutavusios bendrovės savo lėšas. Bankroto pripažinimas tyčiniu gali pasitarnauti kaip puiki kelio tai padaryti pradžia.
Kiti įrankiai, galintys padėti atgauti lėšas kreditoriams
Verslas turėtų elgtis rūpestingai ir atidžiai stebėti savo skolininkus, nuolatos atlikti jų finansinės bei teisinės padėties monitoringą. Įžvelgus savo skolininko veiksmuose tyčinio bankroto požymių – sudaromi nenaudingi sandoriai, mažėja turto masė ar vyksta verslo perkėlimas, reikia nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, kurios padidintų tikimybę nedelsiant ar bankroto byloje kuo didesne apimti atgauti savo lėšas. Tokie įrankiai galėtų būti lėšų prisiteisimo inicijavimas bei turto areštų pritaikymas atsakingiems asmenims, skubiai keliama bankroto byla, nenaudingų sandorių ginčijimas ar net baudžiamojo persekiojimo inicijavimas.
Savalaikiškai panaudoti įrankiai, net ir priėjus skolininko bankroto stadiją, gali užtikrinti didesnės turto masės išsaugojimą, iš kurios būtų galima atgauti bent dalį lėšų. Aktyvus kreditoriaus elgesys prisidėtų ir prie to, kad bankroto pripažinimas tyčiniu ir po jo einantys veiksmai netaptų ilgu bei neveiksmingu procesu.
Be abejo, tyčinio bankroto atvejus praktikoje atpažinti bei imtis skubių veiksmų jiems užkardyti, gali būti pakankamai sudėtinga.
Praktikoje būna net ir tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, restruktūrizuojamos įmonės, prižiūrimos administratoriaus bei teismo, perkelia savo veiklą bei sudaro nenaudingus sandorius ir taip tyčia bankrutuoja.
Kitas atvejis – net jei jau nemokios įmonės vadovas ir atlieka tam tikrus veiksmus, kurie formaliai galėtų būti pripažinti tyčinio bankroto požymiu, pavyzdžiui, atsiskaito tik su pasirinktais kreditoriais ar laiku nekelia bankroto bylos įmonei, tai nebūtinai reiškia, kad vadovas sąmoningai siekia privesti įmonę prie bankroto. Nereti atvejai, kai vadovai prisiima riziką bei siekia atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Tokiais atvejais siekiama užbaigti tam tikrus projektus, gauti lėšas, bet tam reikia atsiskaityti su tam tikrais tiekėjais ar rangovas, kas ir yra padaroma.
Taigi kiekvieną atvejį visgi reikėtų spręsti individualiai, vertinant ir skolininko reputaciją, verslininko sąžiningumą.
