Angliškai tai vadinasi „wishful thinking“ ir tai gana įprastas mąstymo būdas versle – stengtis matyti ženklus, kurie rodo, jog viskas ir toliau bus taip, kaip buvo ir kaip mums norisi. Vedinos šių ženklų kai kurios automobilių markės tiesiog išnyks iš žemėlapio ir tam neprireiks dešimtmečių. Kai kurių bus nuoširdžiai gaila.
Kita vertus, reikia būti itin užsispyrusiam, kad nepastebėtum elektromobilių revoliucijos ir nesuprastum, kad tai procesas, kuris iš esmės keičia nusistovėjusią tvarką. Jau pakeitė.
Aš suprantu, iš kur atsiranda tiek žinovų, skeptiška šypsenėle palydinčių kiekvieną naują elektromobilį gatvėje. Elektromobilių aušra brėško gana ilgai ir didieji automobilių gamintojai labai ilgai ignoravo tokių bendrovių kaip „Tesla“ bandymus.
Net ir šiuo metu elektromobilių revoliucijoje ne viskas rožėmis klota. Baterijos vis dar sunkios ir palyginti ilgai įkraunamos. Infrastruktūra dar palyginti menkai išplėtota. Elektromobiliai išlieka palyginti brangūs, o valstybių paskatų programos mažinamos. Daug vilčių teikusi elektromobilių „Formula E“ lenktynių serija praranda populiarumą, o kai kurie didieji gamintojai prakalbo apie sintetinius degalus lenktyniniams vidaus degimo varikliams. Žmonėms tiesiog labiau patinka procesai, kuriuose esama daug garso, dūmų ir sprogimų. Elektromobilių revoliucija atėjo tyliai, tačiau ji jau čia, ir mums belieka prisitaikyti.
Tarptautinės energetikos agentūros (IAE) duomenimis, 2020 metų pabaigoje pasaulio keliais važinėjo 10 milijonų elektromobilių. Pernai jų parduota apie 3 milijonus, elektromobilių pardavimo apimtys augo 41 procentu, nors visa automobilių rinka krito 10 proc. Analitikai pažymi, kad rinkoje dar niekada nebuvo pasirodę tiek naujų elektromobilių modelių.
Ekspertai išskiria tris svarbiausias priežastis, lemiančias elektromobilių populiarumo augimą. Pirma, palanki reguliavimo aplinka. Daug šalių griežtina aplinkosaugos standartus ir net pradeda drausti automobilių su vidaus degimo varikliais judėjimą apibrėžtose teritorijose. Antra, valstybių paskatos tokiems automobiliams įsigyti – teikiamos tiek subsidijos, tiek palankesnės finansavimo sąlygos. Trečia, augantis elektromobilių modelių skaičius, didesnė konkurencija ir mažėjančios baterijų bei pačių automobilių kainos.
Ties pastaruoju teiginiu norėčiau stabtelėti, nes elektromobilių kaina yra vienas iš rimčiausių ginklų, kuriais kaunasi tradicinio automobilio apologetai. Kadangi turiu elektromobiliams skirtą kanalą OEV.LT „Youtube“ platformoje, esu bandęs daugumą Lietuvoje pasirodančių naujų elektromobilių modelių. Ir visi mano bandyti elektromobiliai yra pigesni už analogiškus benzinu varomus, jei vertinsime ne vien pagal įsigijimo kainą kainininke. Elektromobilių aptarnavimo sąnaudos mažesnės nuo 3 iki 10 kartų, kelionės elektra – apie penkis kartus pigesnės nei degalais.
Elektromobilį naudojant ketverius metus ir nuvažiavus apie 60 tūkst. kilometrų, jo pirkimo kainos premija ištirpsta ir išlaikymas tampa pigesnis nei įprasto automobilio. Pridėkime dar tą faktą, kad elektromobilio konstrukcijoje yra mažiau judančių detalių, tad jis tiesiog mažiau genda, o jo kaina antrinėje rinkoje išlieka palyginti aukšta.
Kitaip tariant, vidutiniu laikotarpiu elektromobilis jau šiandien yra geresnis pasirinkimas nei jo bendraklasis su vidaus degimo varikliu.
Žinoma, šie skaičiavimai vis dar paremti šiuo metu valstybės skiriama parama elektromobilių (EV) pirkėjams, bet stebint sparčiai mažėjančias naujai kuriamų EV kainas, pamažu nebeliks ir poreikio valstybei dirbtinai skatinti paklausą finansiniais saldainiais. Vartotojai pernai elektromobiliams išleido iš viso 120 mlrd. dolerių. Tuo tarpu valstybės elektromobilių pirkimo paskatoms skyrė 14 mlrd. dolerių, tačiau ši suma turėtų nuosekliai mažėti.
Atrodo, kad ir visi didieji automobilių gamintojai susitaikė su nauja tendencija ir nuosekliai siaurina vidaus degimo variklių programas bei brėžia konkrečias ribas, už kurių nebeturės modelių su vidaus degimo varikliais.
Skaičiuojama, kad jei valstybės nekeis esamos aplinkosauginės politikos, 2030 metais pasaulio keliais riedės 145 mln. elektromobilių ir tai sudarys 7 proc. viso automobilių parko. Jei valstybės paspartins tvarios plėtros tikslų planus, 2030-aisiais rinkoje bus 230 mln. elektromobilių – 12 proc. automobilių parko.
Šie skaičiai visai realūs, nes automobilių gamyba – paprastesnė sudėtingos problemos dalis.
Problemos antroji dalis – tinkama infrastruktūra.
Pasaulyje 2020 metais buvo 1,3 milijono skirtingų greičių viešųjų įkrovimo stotelių. Tačiau pagrindinės įkrovimo vietos ir toliau išlieka namai ir darbovietė. Be to, diegiant infrastruktūrą Europos Sąjungos šalims nepavyko pasiekti tikslų, kurie buvo numatyti Alternatyvaus kuro infrastruktūros direktyvoje (AFID). Europos Sąjungoje 1 elektromobiliui tenka vidutiniškai 0,09 viešos įkrovimo stotelės.
Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu įrengta 360 įkrovimo stotelių, o registruotų elektromobilių – apie 3700.
Tai daug ar mažai? Mažai. Mažai ir automobilių, ir stotelių. Tačiau, kaip jau minėjau, elektromobilių revoliucija atvyksta tyliai – kaip ir patys elektromobiliai. Vien pernai buvo užregistruota 1100 elektromobilių, šiemet jų bus dar bent 2000 daugiau ir šis procesas, drįstu teigti, judės tik greičiau ir greičiau.
Tuo tarpu infrastruktūros proveržis regionuose turėtų prasidėti 2022 metais – sparčią plėtrą planuoja „Ignitis“, toliau daugės operatorių ir investicijų.
Taip pat nuo kitų metų bankai ir lizingo bendrovės pradės taikyti ES taksonomijos principus, todėl paskolas vertins ir per tvarumo prizmę. Jau dabar bankai taiko palūkanų nuolaidas finansuodami mažiau taršius automobilius, nuo kitų metų šis procesas bus aiškiau reglamentuotas ir taps gera praktika visoje rinkoje.
Iš kitos pusės – nors valstybės nuosekliai mažina finansines paskatas elektromobiliams pirkti, tačiau griežtinamos taršių automobilių pirkimo ir eksploatacijos sąlygos. Riestainis keičiamas botagu, o rezultatas tas pats – laimi elektromobiliai.
