aA
Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime.
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas didesnis negu anksčiau dėl vis greičiau besikeičiančių žinių, kurių labiausiai trūksta darbo rinkoje ir kurių nebespėja įgauti vyresni gyventojai, poreikio. Tiesa, dirbančių priešpensinio amžiaus žmonių dėl senėjančios visuomenės skaičius sparčiai didėja, ir jie neišvengiamai bus vis svarbesnė darbo rinkos dalis.

Statistikos departamento duomenimis, bedarbių paskutinį 2017 metų ketvirtį Lietuvoje buvo vidutiniškai 97 tūkst., arba 15 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tačiau darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius paskutinį metų ketvirtį buvo 139 tūkst., t. y. dviem šimtais daugiau negu prieš metus. Skirtumas tarp Statistikos departamento ir darbo biržos pateikiamų bedarbių skaičiaus (atsižvelgiant į skirtingą metodiką) galėjo didėti dėl to, kad daugėja gyventojų, kurie registruojasi darbo biržoje norėdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau jie intensyviai darbo neieško arba apskritai dirba oficialiai neįregistravę savo veiklos, todėl Statistikos departamento apklausų metodu atliekamame tyrime tokie gyventojai nėra laikomi bedarbiais.

Beje, nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo pakeista nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka, dėl kurios ne tik daugiau žmonių gali gauti išmokas, bet ir jos mokamos ilgiau ir yra didesnės, todėl atsirado daugiau privalumų registruotis kaip bedarbiams darbo biržoje. Darbo birža jau paskelbė ir pirmus šių metų duomenis – 2018 metų sausį registruotų bedarbių skaičius buvo netgi didesnis negu prieš metus. Viena iš galimų priežasčių – nuo šių metų pradžios atsiradęs reikalavimas darbdaviui skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesio algos dydžio (MMA), net jeigu žmogus dirba ne visu etatu ir už tai gauna mažiau negu MMA. Dėl šio pokyčio labiausiai darbuotojų skaičius mažėjo valymo paslaugų ir trumpalaikio įdarbinimo paslaugų įmonėse.

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje toliau didėja, o sausį jis buvo didžiausias nuo 2008 metų. Viena vertus, vis dar nemažai įmonių nori didinti gamybą ar teikiamų paslaugų skaičių, tačiau paprasčiausiai neranda reikiamą kvalifikacijų turinčių asmenų. Tačiau daugelis įmonių ieško tokių darbuotojų, kuriems siūloma arba tiesiog per maža alga, arba pats darbas nebėra patrauklus, todėl oficialūs bedarbiai verčiau ir nedirba arba užsidirba pinigų dirbdami neoficialiai. Pavyzdžiui, per metus daugiausiai Lietuvoje pagausėjo krovininio transporto vairuotojų – jais, „Sodros“ duomenis, šalyje jau dirbo 64 tūkst. žmonių, o per metus vairuotojų skaičius išaugo beveik 14 tūkstančių.

Tačiau didžiausia dalis naujų vairuotojų yra ne Lietuvos piliečiai, nes atrasti mūsų šalyje norinčių vairuoti vilkiką tarptautiniais reisais tampa sudėtinga. Beje, šios profesijos atstovų skaičius jau aplenkė pardavėjų, kurių per metus sumažėjo nuo 65 iki 63,5 tūkst., skaičių. Dėl vis dar mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didžiųjų prekybininkų siekio vis labiau automatizuoti pardavimo procesą veikiausiai ir toliau po truputį mažės pardavėjų šalyje.

Mažėjantis gyventojų skaičius ir toliau darė neigiamą įtaką darbo rinkai – per metus darbo jėgos – užimti gyventojai ir bedarbiai – dydis sumažėjo 21 tūkst. iki 1,449 milijono. Užimtų gyventojų skaičius smuko 6 tūkst. – iki 1,352 mln. gyventojų. Pagal tokias tendencijas Lietuva Europoje atrodo labai prastai.

Labiausiai per metus daugėjo dirbančių apdirbamosios pramonės, transporto, apgyvendinimo, administracinių paslaugų srityse, mažėjo užimtųjų prekybos versle. Jeigu ekonominė padėtis eksporto rinkose liks palanki, daugiau Lietuvos įmonių sieks didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių. Nemažai apdirbamosios pramonės įmonių turi ambicingų planų augti, be to, pastaruoju metu pritraukta į šalį nemažai naujų investuotojų, dirbančių ne tik paslaugų, bet ir gamybos sektoriuose, todėl darbo jėgos poreikis nemažės.

Darbo rinkoje struktūriniai pokyčiai nevyksta greitai. Žmones perkvalifikuoti ar juos paskatinti būti ambicingesniems ir neišeiti iš darbo rinkos per anksti yra sudėtingas procesas. Kaip paspartinti pokyčius? Visų pirma, reikėtų padidinti viešųjų paslaugų teikimo efektyvumą ir sumažinti darbuotojų skaičių valstybės sektoriuje.

Daugiau dėmesio ir paskatų skirti gyventojų naujiems ir darbo rinkoje reikalingiems įgūdžiams kelti bei aktyviau dirbti su darbingumo netekusiais asmenimis norint juos įtraukti į darbo rinką. Valdžia ir verslas taip pat turėtų labiau bendradarbiauti didinant ekonominį aktyvumą didžiausio nedarbo regionuose. Aktyviau bendrauti turėtume ir su emigravusiais tautiečiais, siekdami juos prisivilioti atgal.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (1)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (218)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (129)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (8)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (214)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Didelis reidas Vilniaus pakraštyje: policininkai dalijo dovanas ir atiminėjo vairuotojų pažymėjimus piktybinis girtuoklis neteko ir automobilio (11)

Trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba surengė didelį ir kiek neįprastą reidą Vilniaus...

Džiaukimės, kol galime: atkeliauja šaltas ir šlapias ruduo (19)

Nors rugsėjis jau persirito į antrą pusę, vis dar lepina vasariškai šilta saulė, o termometro...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (877)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Valstybė virsta pikta pamote: ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? (33)

Kai mokiausi ekonomikos dėstytojas sakė – Valstybė kaip motina – ji mus ruošia, moko, ugdo,...

Garsus istorikas ragina atsitokėti: Vokietija save izoliavo (41)

„Savo perdėtu moralizmu praradom Europoje pasitikėjimą“, – teigia vienas žymiausių...

Bakingamo rūmai skelbia apie dar vienas sužadėtuves (2)

Planuojamos dar vienos karališkosios vestuvės: Bakingamo rūmai skelbia, kad susižadėjo ledi...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (190)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...