Vidurinioji klasė yra tai, apie ką svajoja kiekviena valstybė. Svajoja dėl to, kad viduriniosios klasės žmogus paprastai yra pats geriausias pilietis. Jis uždirba pakankamai, kad pasirūpintų savimi ir savo šeima. Vadinasi, jis neprašo iš valdžios finansinės paramos.
Rūta Vainienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Priešingai, paprastai jis būna pagrindinis ir patikimiausias mokesčių mokėtojas – valstybės finansinio stabilumo garantas. Juk gaunantys mažas pajamas nedaug mokesčių ir tesumoka, be to – jie paprastai būna didesni viešųjų finansų naudos gavėjai. Gaunantys pačias didžiausias pajamas paprastai būna mobilesni pasirinkti veiklos jurisdikcijas, be to – jų pajamos svyruoja kur kas labiau, jomis pasitikėti gana rizikinga.

Nepaisant to, kad vidurinioji klasė yra tokia geidžiama, nėra galutinio sutarimo, kaip ją tiksliai apibrėžti. Vieni pataria viduriniąją klasę vertinti pagal pajamas, patenkančias į intervalą tarp 0,75 ir 2 medianų. Kiti teigia, kad viduriniąją klasę reikia vertinti pagal tai, kaip jie sugeba patenkinti savo poreikius, įperka sutartą gėrybių krepšelį.

Be to, kad vidurinioji klasė apibrėžiama nevienodai, skiriasi ir supratimas, kaipgi visuomenėje ji atsiranda, kaip ji susikuria. Ir čia požiūriai, būna, išsiskiria visu 180 laipsnių kampu. Net ir mūsų mažoje Lietuvoje. Vienas požiūris teigia, kad vidurinioji klasė užauga, kai šalyje yra palankios sąlygos ekonomikai plėstis ir kilti.

Vadinasi, reikia padaryti taip, kad šalyje kurtųsi verslai, kurie investuotų, gamintų ir parduotų prekes ir paslaugas, įdarbintų žmones, mokėtų mokesčius. Pagrindinis valdžios dėmesys čia yra toks: ką dar turime padaryti, kad pašalintume kliūtis konkurencijai, investicijoms, kad leistume žmonėms šalyje veikti.

Kiti gi teigia, kad vidurinioji klasė yra tam tikros socialinės-finansinės inžinerijos pasekmė, kad ji neužauga vien augant pajamoms, kad ją reikia kurti valdžios rankomis, sulipdyti – tarsi iš molio.

Pagrindinis instrumentas tam yra biudžetas, abi jo pusės, tiek pajamos, t. y. mokesčiai, tiek išlaidos. Šio kelio atstovai į gerovę žiūri ne kaip į pyragą, kurį reikia visiems kartu iškepti. Jie mato jau iškeptą pyragą, t. y. BVP ir biudžetą, ir žiūri, kaip jį „teisingai“ perdalyti.

Taip atsiranda teiginių, kad Lietuvoje per biudžetus perskirstoma per mažai lėšų. Nežiūrima funkcijų, žiūrima tik pinigų. Neva dėl per mažų viešųjų finansų ir nesusikuria vidurinioji klasė. Nes neva viduriniosios klasės „pajamos didele dalimi priklauso nuo mokesčiais finansuojamų sveikatos, švietimo, mokslo, valstybės tarnybos sektorių“.

Kaip čia neprisiminsi anekdoto apie tai, ar moteris gali padaryti vyrą milijonieriumi. Taip, jei jis prieš tai buvo milijardierius. Valdžia irgi taip gali. Pasijuokime iš šio anekdoto ir žinokime, kad ne šis yra tikrasis viduriniosios klasės kūrimo kelias.
Rūta Vainienė

Taip išeitų, kad vidurinioji klasė – tai didžiąja dalimi – viešojo sektoriaus darbuotojai. Net ir esant nesutarimų dėl viduriniosios klasės apibrėžimų, tai – gana naujas požiūris ekonominėje padangėje, savotiškas eko-seksizmas. Visuomenei iškeliamas griežtas ultimatumas: jei norite turėti viduriniąją klasę, kelkite mokesčius. Taip visuomenė priešinama tarpusavy, pleištas kalamas vis giliau.

Pagrindinis valdžios dėmesys čia vienas – kuo labiau apmokestinti turtinguosius, pageidautina – progresiniais mokesčiais. Jie sprendžia uždavinį, kuriame turtingieji yra „duota“, turtingieji jiems reikalingi, kad mokėtų didesnius mokesčius. Bet tada jie susipainioja ir, žiūrėdami į pajamų nelygybę rodančius pajamų pasiskirstymo grafikus, skundžiasi, kad turtingi yra per daug turtingi.

Kaip čia neprisiminsi anekdoto apie tai, ar moteris gali padaryti vyrą milijonieriumi. Taip, jei jis prieš tai buvo milijardierius. Valdžia irgi taip gali. Pasijuokime iš šio anekdoto ir žinokime, kad ne šis yra tikrasis viduriniosios klasės kūrimo kelias.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidas Žagūnis. Finansinio raštingumo ugdymas – žaidimų ar klaidų ir bandymų keliu?

Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes –...

Vytautas Ašeris. IT studijos: mesti neverta užbaigti

IT specialybių studentai jau antrajame kurse tampa paklausūs darbo rinkoje, todėl dalis jų...

Natalja Kozikienė. Verslo paskolų rinka: pakitę žaidėjų vaidmenys (1)

Jei imsime dešimtmetį, prabėgusį nuo ekonominio sunkmečio pradžios, šiuo metu gyvename vieną...

Asta Grabinskė. Mes gyvensime ilgiau. Tik ar užteks pensijos? (6)

Andrew Scottas, ekonomikos profesorius Londono verslo mokykloje ir bestselerio „The 100-Year Life“...

Jurgita Čyžiūtė. Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami? (5)

Valdžia, pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti“ problema, ėmėsi...

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (3)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (41)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (368)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1189)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (265)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (2)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (118)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (68)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (57)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...