Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.
Rokas Grajauskas
© Asm. arch. nuotr.

Vakarų Europą vejamės jau seniai

Istoriniai šaltiniai ir ekonomistų tyrinėjimai rodo, kad XIX amžiuje Lietuvos pajamos vienam gyventojui buvo panašios kaip ir kitose Rusijos imperijos sudedamosiose dalyse ir, atsižvelgus į kainų skirtumus, sudarė maždaug 30–40 proc. tuometinio Vakarų Europos lygio. Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – vidutinės pajamos buvo aukštesnės. Šį skirtumą lėmė tai, kad tiek Ryga, tiek ir Talinas (tada – Revelis) buvo svarbūs uostai, skatinę prekybą ir generavę reikšmingas pajamas vietinei valdžiai ir gyventojams.

Panašų ekonomikos lygį Lietuva išlaikė ir tarpukariu, tuomet pajamos vienam gyventojui svyravo maždaug tarp 35–45 proc. nuo Vakarų Europos lygio. Per pirmąją nepriklausomybę Lietuva buvo agrarinė valstybė – žemės ūkis buvo dominuojantis ekonomikos sektorius. Galima palyginti: Vakarų Europos šalyse žemės ūkis sudarė apie 20–25 proc. ekonomikos, o Lietuvoje – dvigubai daugiau. Nors pramonė mūsų šalyje vystėsi pakankamai sparčiai, paslaugų, amatų, prekybos ir transporto sektoriai buvo atsilikę labiau. Lietuva nuo kitų Europos valstybių atsiliko ne tik pagal ekonominius, bet ir pagal įvairius socialinius rodiklius, tokius kaip kūdikių mirtingumas ar raštingumo lygis.

Emigracija: pasikeitė kryptys, bet ne tendencijos

Tarpukariu, priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat augo. Tai lėmė teigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Šiandien 1000 gyventojų tenka maždaug 10 naujagimių, kai tarpukariu šis skaičius svyravo tarp 22 ir 29. Tai lėmė, kad pirmosios nepriklausomybės metais gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo maždaug 2,1 mln. iki 2,6 mln.

Nors antrosios nepriklausomybės metais iš Lietuvos vidutiniškai išvyksta po 35 tūkst. gyventojų kasmet, emigracija savaime nėra naujas reiškinys – ji egzistavo visais laikais, skyrėsi tik jos mastai. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad per 50 paskutinių Rusijos imperijos gyvavimo metų emigravo apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tarpukariu iš Lietuvos per metus išvykdavo apie 5 tūkst. gyventojų. Tik anuomet emigracijos kryptys buvo visai kitokios. Dažniausiai buvo vykstama į JAV, Braziliją, Argentiną, Kanadą, Pietų Afriką, Palestiną, Urugvajų. Priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, tarp gyventojų pasirinktų krypčių beveik nebuvo kitų Europos valstybių.

Sparčiausias pažangos laikotarpis – dabar

Pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais, kuomet vyko intensyvi industrializacija, atotrūkis tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių kurį laiką buvo sumenkęs. Britų ekonomisto Anguso Madissono vertinimu, 1973 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė maždaug 60 proc. Vakarų Europos lygio. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje Vakaruose prasidėjo trečioji pramonės revoliucija, vyko spartus technologinis progresas, tuo tarpu Sovietų Sąjungoje – priešingai, įsivyravo stagnacija. Todėl sovietmečio pabaigoje Lietuvos BVP vienam gyventojui jau tesiekė tik maždaug pusę Vakarų Europos lygio.

Ir nors pirmasis antrosios nepriklausomybės dešimtmetis buvo itin sunkus – reikėjo pergyventi skausmingą persiorientavimą nuo planinės prie rinkos ekonomikos – per pastaruosius 15 metų Lietuva, galima sakyti, padarė stebuklą. Nepaisant gilios 2008–2009 m. krizės, pragyvenimo lygis nuolat kyla į viršų ir vejasi vakarietišką gyvenimo kokybę. Praėjusiais metais Lietuvos BVP vienam gyventojui jau siekė maždaug 70 proc. Vakarų Europos lygio. Tokioje ekonominėje pozicijoje iki šiol dar nesame buvę.

Tikslai kitam šimtmečiui

Šioje vietoje atsiras skeptikų, kurie sakys, kad Lietuvoje labai didelė pajamų nelygybė ir aukšti skurdo rodikliai. Ir jie bus teisūs. Lietuvos ekonomika vis dar yra besivystanti ekonomika su savo netobulumais ir grimasomis. Žvėriškais tempais mažėjantis gyventojų skaičius yra puiki to iliustracija.

Tačiau nepaneigiamas ir faktas, kad Lietuva niekada nėra buvusi geresnėje pozicijoje ir neturėjusi geresnių sąlygų visiškai prisivyti Vakarų Europos valstybes. Tai – saugumas, kurį suteikia NATO, milžiniška finansinė parama, kurią vis dar gauname iš ES, tuo pačiu ir gili integracija į globalią ekonomiką, leidžianti beveik be trukdžių, laisvai prekiauti su likusiu pasauliu ir prisitraukti į Lietuvą tarptautinio kapitalo.

Vis dėlto, jei norime gyventi kaip Vakaruose, turime pasiekti, kad ir ekonomikos pamatai būtų tokie kaip ten. Turime kurti gerokai daugiau brangių, kokybiškų, moksliniais išradimais ir inovacijomis paremtų produktų ir paslaugų. Ne mažiau svarbu pasiekti, kad auganti ekonominė gerovė būtų tolygiau paskirstoma tarp skirtingų socialinių grupių. Kitaip tariant, norėdami prisivyti Vakarus, dar turime atlikti nemažai namų darbų. Norėtųsi tikėti, kad šimtmečio minėjimo džiaugsmas ir atsakomybė įkvėps sprendimų priėmėjus su didesniu ryžtu imtis tų namų darbų įgyvendinimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Rimi“ ir „Iki“ susijungimo artimiausiu metu nebus: ko išmokome (5)

2016 m. pabaigoje „ Rimi Lietuva“ atskleidė savo strateginį planą įsigyti bendrovę...

Daiva Lileikienė. Įtvirtintas kelias, kaip dirbti su konkurentu dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (3)

Verslui – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms – naudinga žinoti apie naują...

Ar privalu priimti žemės savininką į medžiotojų klubą (42)

Jus piktina, kad negalite medžioti savo žemėje, kai kiti medžiotojai pleškina jūsų pasėlius...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių reformos keliai ir klystkeliai (7)

Vyriausybė pagaliau pristatė po devyniais užraktais slėptą mokesčių reformą. Žengti trys...

Laura Galdikienė. Valdžios sektoriaus biudžetas – lyg per mažas užklotas

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje...

Top naujienos

Sirijos kare – pavojingas posūkis: skamba tiesmuki įspėjimai (131)

Izraelio kariuomenė paviešino tiesioginį grasinimą Iranui – tai padaryta paskelbus minėtosios...

Slaptos draugijos pėdsakai Vilniaus pakraštyje – vis dar neįminta mįslė (3)

Iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1387 metais, Verkiai priklausė didžiajam kunigaikščiui,...

Indrė Makaraitytė. Karbauskio žinutė prezidentei ir dvi Skvernelio problemos (180)

Naujas karas, šūkčiojama iš visur kur, vos tik Saulius Skvernelis ėmė ir pareiškė, kad...

Padalinta Lietuva: sostinė lenkia likusią Lietuvą visais rodikliais (24)

Statistikos departamentas pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus -...

Vaiko pinigai: žadėjo daug ir visiems, o daugiau kaip trečdalis negavo nieko (188)

Valdantieji žadėjo plėsti mokesčių lengvatą dirbantiems tėvams ir kartu mokėti po 60 Eur už...

Užrūstino netikėtai apmokestinta aikštelė: darbuotojams ir gyventojams – jokių lengvatų (86)

Neapdairūs vairuotojai, kaip įprasta palikę automobilį Kaune, Šiaurės prospekte esančios...

Aplinkos ministrą pasiekė nemaloni žinia: teks apsispręsti (42)

DELFI tyrime iškėlus abejonę, ar aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujamos ministerijos...

Ką reiškė būti motina prieš 30 metų: šiandien tokia kasdienybė suglumintų bet kurią (59)

Rodos, 30 metų yra tiek nedaug, tačiau gydytojų rekomendacijų skirtumai migdymo ar mitybos...

Kūno siunčiami signalai, kad vartojate per daug cukraus (2)

Cukrus skanus, o jo turintys gaminiai dar skanesni. Dabar šio saldaus biraus angliavandenio dedama...

Susikūrė svajonių balkoną: tą lengvai gali pasidaryti kiekvienas (3)

Puodelis kavos jaukioje terasoje – tokia, rodos, nedidelė ryto ritualo svajonė daugelį veda...