Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.
Rokas Grajauskas
© Asm. arch. nuotr.

Vakarų Europą vejamės jau seniai

Istoriniai šaltiniai ir ekonomistų tyrinėjimai rodo, kad XIX amžiuje Lietuvos pajamos vienam gyventojui buvo panašios kaip ir kitose Rusijos imperijos sudedamosiose dalyse ir, atsižvelgus į kainų skirtumus, sudarė maždaug 30–40 proc. tuometinio Vakarų Europos lygio. Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – vidutinės pajamos buvo aukštesnės. Šį skirtumą lėmė tai, kad tiek Ryga, tiek ir Talinas (tada – Revelis) buvo svarbūs uostai, skatinę prekybą ir generavę reikšmingas pajamas vietinei valdžiai ir gyventojams.

Panašų ekonomikos lygį Lietuva išlaikė ir tarpukariu, tuomet pajamos vienam gyventojui svyravo maždaug tarp 35–45 proc. nuo Vakarų Europos lygio. Per pirmąją nepriklausomybę Lietuva buvo agrarinė valstybė – žemės ūkis buvo dominuojantis ekonomikos sektorius. Galima palyginti: Vakarų Europos šalyse žemės ūkis sudarė apie 20–25 proc. ekonomikos, o Lietuvoje – dvigubai daugiau. Nors pramonė mūsų šalyje vystėsi pakankamai sparčiai, paslaugų, amatų, prekybos ir transporto sektoriai buvo atsilikę labiau. Lietuva nuo kitų Europos valstybių atsiliko ne tik pagal ekonominius, bet ir pagal įvairius socialinius rodiklius, tokius kaip kūdikių mirtingumas ar raštingumo lygis.

Emigracija: pasikeitė kryptys, bet ne tendencijos

Tarpukariu, priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat augo. Tai lėmė teigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Šiandien 1000 gyventojų tenka maždaug 10 naujagimių, kai tarpukariu šis skaičius svyravo tarp 22 ir 29. Tai lėmė, kad pirmosios nepriklausomybės metais gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo maždaug 2,1 mln. iki 2,6 mln.

Nors antrosios nepriklausomybės metais iš Lietuvos vidutiniškai išvyksta po 35 tūkst. gyventojų kasmet, emigracija savaime nėra naujas reiškinys – ji egzistavo visais laikais, skyrėsi tik jos mastai. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad per 50 paskutinių Rusijos imperijos gyvavimo metų emigravo apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tarpukariu iš Lietuvos per metus išvykdavo apie 5 tūkst. gyventojų. Tik anuomet emigracijos kryptys buvo visai kitokios. Dažniausiai buvo vykstama į JAV, Braziliją, Argentiną, Kanadą, Pietų Afriką, Palestiną, Urugvajų. Priešingai nei antrosios nepriklausomybės metais, tarp gyventojų pasirinktų krypčių beveik nebuvo kitų Europos valstybių.

Sparčiausias pažangos laikotarpis – dabar

Pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais, kuomet vyko intensyvi industrializacija, atotrūkis tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių kurį laiką buvo sumenkęs. Britų ekonomisto Anguso Madissono vertinimu, 1973 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė maždaug 60 proc. Vakarų Europos lygio. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje Vakaruose prasidėjo trečioji pramonės revoliucija, vyko spartus technologinis progresas, tuo tarpu Sovietų Sąjungoje – priešingai, įsivyravo stagnacija. Todėl sovietmečio pabaigoje Lietuvos BVP vienam gyventojui jau tesiekė tik maždaug pusę Vakarų Europos lygio.

Ir nors pirmasis antrosios nepriklausomybės dešimtmetis buvo itin sunkus – reikėjo pergyventi skausmingą persiorientavimą nuo planinės prie rinkos ekonomikos – per pastaruosius 15 metų Lietuva, galima sakyti, padarė stebuklą. Nepaisant gilios 2008–2009 m. krizės, pragyvenimo lygis nuolat kyla į viršų ir vejasi vakarietišką gyvenimo kokybę. Praėjusiais metais Lietuvos BVP vienam gyventojui jau siekė maždaug 70 proc. Vakarų Europos lygio. Tokioje ekonominėje pozicijoje iki šiol dar nesame buvę.

Tikslai kitam šimtmečiui

Šioje vietoje atsiras skeptikų, kurie sakys, kad Lietuvoje labai didelė pajamų nelygybė ir aukšti skurdo rodikliai. Ir jie bus teisūs. Lietuvos ekonomika vis dar yra besivystanti ekonomika su savo netobulumais ir grimasomis. Žvėriškais tempais mažėjantis gyventojų skaičius yra puiki to iliustracija.

Tačiau nepaneigiamas ir faktas, kad Lietuva niekada nėra buvusi geresnėje pozicijoje ir neturėjusi geresnių sąlygų visiškai prisivyti Vakarų Europos valstybes. Tai – saugumas, kurį suteikia NATO, milžiniška finansinė parama, kurią vis dar gauname iš ES, tuo pačiu ir gili integracija į globalią ekonomiką, leidžianti beveik be trukdžių, laisvai prekiauti su likusiu pasauliu ir prisitraukti į Lietuvą tarptautinio kapitalo.

Vis dėlto, jei norime gyventi kaip Vakaruose, turime pasiekti, kad ir ekonomikos pamatai būtų tokie kaip ten. Turime kurti gerokai daugiau brangių, kokybiškų, moksliniais išradimais ir inovacijomis paremtų produktų ir paslaugų. Ne mažiau svarbu pasiekti, kad auganti ekonominė gerovė būtų tolygiau paskirstoma tarp skirtingų socialinių grupių. Kitaip tariant, norėdami prisivyti Vakarus, dar turime atlikti nemažai namų darbų. Norėtųsi tikėti, kad šimtmečio minėjimo džiaugsmas ir atsakomybė įkvėps sprendimų priėmėjus su didesniu ryžtu imtis tų namų darbų įgyvendinimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (41)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (21)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Eglė Džiugytė. Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas (10)

Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną.

Indrė Genytė-Pikčienė. Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti (3)

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc.,...

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (5)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (73)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (367)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (16)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (109)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1071)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (47)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (43)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...