aA
Kelias dienas pavaikščiojus Europos Komisijos (EK) koridoriais pajunti, kaip skiriasi aplink mus kintančio pasaulio ir tais koridoriais vaikščiojančių žmonių greičiai. Akivaizdu, kad europinės institucijos stokoja reikiamo greičio, todėl daugeliu atveju atrodo, kad Europa dėl savo inertiškumo ir biurokratiniu procedūrų užleidžia pozicijas kovoje dėl globalios ekonominės lyderystės.
Robertas Dargis
© DELFI / Domantas Pipas

Šiandien Europoje visi pasigendame vizijos ir užsidegimo, ambicijos ir užsispyrimo, kurie mums padėtų apsibrėžti ateities judėjimo kryptis. Stiprėjant populizmo, ekstremizmo ir protekcionizmo apraiškoms, karštligiškai ieškome tų bendrų tikslų, kurie taptų jungtimi, suvienijančia visus, nepaisant skirtingų požiūrių ir siekių...

Dabar kaip niekada iki šiol didelis dėmesys yra skiriamas Europos ateičiai, jos konkurencingumo ir lyderystės klausimams. Rodos, Europos lyderiai lyg ir supranta Europos vietą, būtiną judėjimo trajektoriją, bet neturi pakankamai mechanizmų ir įrankių jai užtikrinti.

Matome, kaip kinta pasaulinės žaidimo taisyklės ir didėja neapibrėžtumas: Kinijos-JAV prekybos karai, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir kt. – šie fundamentalūs pokyčiai reiškia, kad sprendimai dėl ES ateities ir jos ekonominės plėtros turi būti priimami pakankamai greitai, numatant šių sprendimų pasekmes.

Suprantama, jei kalbame apie stiprią Europą, turime kalbėti apie vieningą Europą ir apie susitelkusį bei ambicingą verslą – tai Europos ekonomikos stiprybė. Visi matome problemas ir iššūkius – nestabilumas tarptautinėse rinkose, iki šiol segmentuota ES rinka, dideli verslo gamybos kaštai, perteklinis reguliavimas, atotrūkis tarp inovacijų ir joms būtinų investicijų, kompetencijų trūkumas, skaitmeninė transformacija.

Europos ekonomikos augimas lėtėja, tad EK pagrindinį dėmesį turėtų sutelkti į verslo aplinkos stabilumo užtikrinimą, žiedinės ekonomikos klausimus, progreso skatinimą, paslaugų sektoriaus plėtrą, vieningos rinkos klausimus, taisyklių laikymąsi tarptautinėse rinkose.

Verslas supranta, kad atlaikyti konkurenciją galima tik veikiant drauge, įgyvendinant vieningą pramonės ir prekybos politiką bei kryptingomis investicijomis. ES verslas ir jų vyriausybės turi veikti kartu, sprendžiant klimato kaitos, energijos išteklių, sveikatos ir švietimo sistemoms būtinų reformų klausimus.

EK koridoriuose sklando pajuokavimas, kad jeigu bet koks išradimas JAV yra paverčiamas pridėtine verte visuomenei, tai Europa visus savo išradimus bando apkrauti daugybe apribojimų ir įsprausti į reguliavimo rėmus. Tuo metu Kinija nedelsiant kopijuoja ir pradeda gaminti alternatyviai.
Robertas Dargis

Ekonomikos išgyvena transformacijos laikotarpį ir labai svarbu, kad būtų investuojama į technologijas ir inovacijas bei žmonių žinias, nes tai yra pagrindų pagrindas Europos verslo konkurencingumui ir jo plėtrai. Susitikimuose su EK pareigūnais ne kartą nuskambėjo ta pati žinia – Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje. Klausimas, ar mes sugebame tuos atradimus ir technologijų teikiamas galimybes paversti pridėtine verte žmonėms.

Akivaizdu, kad nėra idėjų ir talentingų mokslininkų trūkumo, bet problema, kad Europa neturi sukūrusi konkurencingos ekosistemos šių idėjų pritaikymui. Palanki reguliacinė aplinka naujų inovacijų ir idėjų įgyvendinimui atvertų labai daug galimybių ekonomikos augimui.

Solidarumas kol kas yra iššūkis Europai – reikia išmokti galvoti ir veikti kaip vienas regioninis vienetas, tai ypatingai svarbu, kai kalbame apie inovacijas bei jų pritaikomumą. Kol kas mokslas ir inovacijos yra atskirų valstybių įkaitai. Kiekviena valstybė turi savo žaidimo taisykles ir savo reguliavimą, o tai labai kenkia visos Europos konkurencingumui.

EK koridoriuose sklando pajuokavimas, kad jeigu bet koks išradimas JAV yra paverčiamas pridėtine verte visuomenei, tai Europa visus savo išradimus bando apkrauti daugybe apribojimų ir įsprausti į reguliavimo rėmus. Tuo metu Kinija nedelsiant kopijuoja ir pradeda gaminti alternatyviai – palyginimas labai aiškiai parodo mūsų supratimų skirtumus.

Pramonei skirtame europiniame renginyje „ES pramonės dienos 2019“ (EU Industry Days 2019) beveik kiekvienas pranešėjas vartojo žodį reskilling – perkvalifikavimas. Tai palies mus visus be išimties. Šiame transformacijos laikotarpyje visoje Europoje matome atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų. Šiandien jau yra bendras supratimas, kad prasidėję technologiniai tektoniniai lūžiai reikalauja iš žmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ir gana greitai atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų judėti kartu su technologijomis. Bet švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti gyvenimui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes.

Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios gaunamos.
Robertas Dargis

Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios gaunamos. Europai reikia bendro švietimo plano: kuria kryptimi judame ir kokius tikslus sau keliame. Labai svarbu keisti požiūrį į tai, kaip ir ką mokomės. Reikalingas sisteminis požiūris – perkvalifikavimas duos norimų rezultatų tik tuo atveju, jeigu turėsime ilgalaikę viziją, kur link judame ir ko siekiame. Sisteminis, tikslingas ir efektyvus reikalingų įgūdžių ir perkvalifikavimo klausimų sprendimas yra sėkmingos ir konkurencingos Europos garantas.

Europai ir jos verslui reikalinga ilgalaikė perspektyva ir susitarimas, kokių tikslų siekiame bent jau artimiausiems 10–15 metų. Tiek verslininkai, tiek politikai turi gebėti žmonėms paaiškinti, kokią pridėtinę vertę jiems gali sukurti dirbtinis intelektas, kaip investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą darys įtaką vidaus rinkai ir konkurencingumui.

Nebus pažangos, kol visuomenė nesuvoks, kad globalizacija yra ne tik grėsmės ir iššūkiai, bet ir galimybės – tik reikia gebėti atnaujinti savo kompetencijas ir žengti koja kojon su inovacijomis. Visi privalo žvilgsnius nukreipti į mokyklą: vaikams reikalingas suvokimas, kokias galimybes jiems suteikia žinios ir nuolat atnaujinamos kompetencijos. Gyvename žinių turinčių žmonių visuomenėje, bet stokojame suvokimo, kad neatnaujinamos žinios ir kompetencijos tampa bevertėmis.

Artėja Europos Parlamento rinkimai. 2019 metais naujus pirmininkus paskirs keturios svarbiausios ES institucijosEuropos Komisija, Europos Vadovų Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Europos Parlamentas, tad tikėkimės, kad visi šie klausimai taps svarbiausiais jų darbotvarkėje, kalbant apie Europos ateitį. Iš esmės reiks spręsti klausimą – ar mes norime daugiau Europos ir daugiau sutelktų veiksmų jos ateities labui, ar mes pasiduosime populizmui ir atsisakysime iki šiol turėtos krypties ir žengsime link uždarumo, protekcionizmo, populizmo, trumpalaikių klausimų sprendimo, atsisakydami dėl to ES esmės ir, visų pirma, savo pačių ateities.

Turime įsivardinti silpnąsias vietas bei problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Sėkmę nulems mūsų gebėjimas ir noras iššūkius paversti galimybėmis. ES turi milžiniškus išteklius ir potencialą, bet turime dirbti kartu – verslas, vyriausybės, ES institucijos ir visos kitos suinteresuotos šalys, kad šį potencialą išlaisvintume ir paverstume pridėtine verte visuomenei. Verslas tą supranta, EK institucijos taip pat. Klausimas, ar bendram darbui yra pasirengę politikai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Pivoriūnas: ko miškų savininkai tikisi iš aplinkos ministro (1)

Balandžio pradžioje naujuoju ministru paskirtas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad prioretizuos...

Artūras Kapitanovas. Lietuvos padangėje – nauji iššūkiai verslui dėl VMI „juodųjų sąrašų“ artimoje ateityje (1)

Jeigu per paskutinius trejus metus, pradedant nuo 2019-ųjų, jums arba jūsų įmonei bus skirta...

Gediminas Pruskus. NT plėtotojai – kaistančios rinkos „amortizatoriai“ (4)

Šiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotojai paskelbė apie savo planus investuoti...

Robertas Dargis. Seneliai vs Anūkai (22)

Demografiniai rodikliai jau spustelėjo aliarmo mygtuką – pirmą kartą istorijoje pasaulyje...

Romualdas Jonaitis. Paryžiaus tragedija vėl kelia į paviršių gaisrų prevencijos paradoksus (2)

Praėjusią savaitę itin išsamiai buvo aptarinėjamas Paryžiaus švč. Dievo Motinos katedros...

Top naujienos

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (79)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...

Karbauskis: sunkiai įsivaizduoju, kas bus, jeigu laimėtų konservatorių kandidatė arba Nausėda (441)

Seimo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis laidoje „ DELFI diena “ sakė, kad jokio plano...

Sinoptikas įvardijo, kur tikėtis lietaus: kai kam sausra – aukso gysla (52)

Lietuvos ūkininkai, nors oficialiai apie sausrą kalbėti dar anksti, jau skaičiuoja ypatingai sauso...

Didžiulės pajėgos kovojo su gaisru Šalčininkų rajone: sudegė 20 įvairios paskirties pastatų dar papildyta (325)

Ketvirtadienį , 12.04 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Pustuštis Seimas užvėrė kelią skiepijimo iniciatyvai (27)

Ketvirtadienį konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimui siūlė į pavasario...

Po paciento mirties – sukrečianti teismo išvada: dėl to kaltas chirurgas (31)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( LAT ) patvirtino, kad chirurgas urologas Mindaugas Žiukas yra...

Landsbergis: už kovą su „Revolut“ dėkingi skandinavų bankai tyliai ploja Jakeliūnui (199)

Lietuvoje veikiantis skandinavų bankai turėtų apdovanoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto...

Kremlius dėl dalinamų pasų Donbase: faktiškai jie jau tapo Rusijos gyventojais (165)

Maskva nusprendė palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką separatistinių Rytų Ukrainos...

„Revolut“ skandale – ir Karbauskio vertinimas: klausimų kyla ne tik dėl saugumo, bet ir dėl Rusijos

Laidoje „ DELFI diena “ Ramūnas Karbauskis pasakė, ką mano apie „ Revolut “ ir kodėl juo...

Urbanistas negali suprasti lietuvių mentaliteto: būtinai įsikurs kuo toliau nuo jau apgyvendinto sklypo (6)

Siekiant efektyvių pokyčių gatvėse net 20 šalies miestų sudarė darnaus judumo planus. Tokie...