aA
Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus.
Robertas Dargis
© DELFI / Domantas Pipas

2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar nesuprantame, jog dalyvaudami savivaldos rinkimuose piliečiai patys priima savo rajono ar miesto ateitį lemiančius sprendimus.

Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja vietos reikalų tvarkyme, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą.

Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie prezidento ir parlamento rinkimus, o savivalda palikta podukros vietoje. Politinėms partijoms savivalda įdomi tik kaip turnyro lentelė, kuria jie gali pasidemonstruoti, kiek mero postų ir tarybos narių vietų „paėmė“. Nekalbama su visuomene apie tai, kad kiekvieno pareiga yra dalyvauti valstybės valdyme, kuris prasideda nuo žemiausios pakopos – savivaldos. Kol kas labai gležnas ir supratimas, kad aktyviai reikšdami savo nuomonę, piliečiai turi daugiau galimybių išspręsti savo problemas ir pagerinti savo pačių gyvenimo kokybę, o įsitraukę į savivaldos procesus garantuotų skaidresnius sprendimų priėmimus.

Daug važinėdamas po regionus, kalbuosi su žmonėmis: ką jie galvoja apie savivaldos rinkimus, kaip jie renkasi mero, už kurį ketina balsuoti, kandidatūrą. Dažniausiai girdžiu tuos pačius atsakymus: „patinka-nepatinka“, „nežinau“, „o ir koks skirtumas – visi jie vienodi“.

Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo aptakių pažadų, nes tradiciškai yra prisistatoma nieko nesakančiais gražiais šūkiais ir vizijomis, bet nekalbama apie konkrečių problemų sprendimo būdus. Beje, ir pačių bendruomenių lūkesčiai nėra konkretūs. Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujos darbo vietos, miestas taps traukos centru išvažiavusiems.

Bet joks pranašas, atėjęs į rajoną ar miestą, jų problemų neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors atvažiavęs „iš šono“ galėtų tiksliai nurodyti judėjimo kryptį. Daug kas yra pačių žmonių rankose. Aš įsitikinęs, kad kiekviename mieste yra žmonių, kurie gali sukurti ir padaryti daugiau, nei daroma dabar. Rajonuose matome nemažai žmonių, gebančių tvarkytis savo ūkiuose, bet bendruomenės lygmenyje, kur turi koncentruotis visa judėjimo jėga, procesai dar yra brendimo stadijoje. Tikiu, kad rajoną pakelti ir parodyti ateitį gali tik tikrieji rajono lyderiai, kurių yra kiekviename rajone.

Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja vietos reikalų tvarkyme, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą.
Robertas Dargis


Jau turime rajonus ir miestus, kuriuos galime pristatyti kaip sėkmės istorijas, nes jie sugebėjo per pastaruosius 4 metus su savo tikslingai ir energingai veikiančiais lyderiais procesus pastatyti ant teisingų bėgių ir leisti jiems judėti pirmyn. Nėra paslapties – tai daro lyderiai, kurie mato toliau už horizonto ir nebijo priimti sprendimų. Lyderiai, kurie geba pamatyti savo ir savo bendruomenės stipriąsias ir silpnąsias puses bei savo energija užkuria žmones veikti kartu. Labai svarbu pagalvoti, ar žmogus, už kurį ketinama balsuoti, gebės užtikrinti pačios savivaldos institucijų efektyvią veiklą, suburti aplink save profesionalus ir jiems suformuluoti tikslus, kuriuos būtina pasiekti.

Kalbėdami apie rajono ar miesto ateitį neturime pamiršti vietinės valdžios kompetencijų ir gebėjimų stiprinimo klausimų. Miesto ateitis stipriai priklauso nuo to, ar savivalda geba efektyviai dirbti, o tai viena iš privalomųjų sąlygų miestui klestėti. Gebėjimas išnaudoti technologinius pokyčius, kurie siūlo labai daug naujų IT sprendimų, ir juos taikyti savo darbe, kad savivalda priimtų greitus ir kompetentingus sprendimus. Technologijos dabar yra proveržio galimybė kiekvienam miestui ir rajonui. Skaitmenizuoti paslaugas yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes tai užtikrina efektyvų veikimą ir kokybę.

Kai kalbame apie būtinas sąlygas regionų klestėjimui, visada minime verslo paslaugų ir infrastruktūros gerinimą – dėmesys šiems klausimams turi būti nuolatinis. Dabar tradiciškai didelį dėmesį skiriame užsienio investicijoms, bet pamirštame vietinį verslą, o juk labiausiai už savo regioną serga tie, kurie čia gimę ir užaugę, kurie čia augina savo įmones, turi glaudų ryšį su žmonėmis. Dėmesys lietuvių įmonėms rezultatą gali duoti ženkliai greičiau.

Svarbu nepamiršti, kad jokie pokyčiai nevyksta be verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo. Jeigu norime išlaikyti tempą ir lyderiauti, būtina žengti koja kojon su pokyčiais, o tai įmanoma tik turint efektyviai veikiančią žmonių perkvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo sistemą, rajono ar miesto interesus atliepiantį švietimo įstaigų tinklą.

Akivaizdu, kad dabartinių technologinių pokyčių eroje visi turime keistis, matyti, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje, priimti pokyčius, prisitaikyti prie jų, o ne kovoti su jais. Lyderiai turi paaiškinti žmonėms pokyčių svarbą taip, kad žmonės suvoktų, kodėl reikia keistis ir kodėl negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol kažkas jais pasirūpins.

Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų.
Robertas Dargis

Atliepimas pokyčiams ir vietos lyderių gebėjimas pritraukti veiklius ir kūrybingus žmones gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Šiandien žmonės juda ten, kur yra sąlygos veikti, ir sukurta kūrybinga aplinka. Svarbiausia yra aplinka ir sąlygos veikti, o ne geografinė nuoroda, nes šiandieninės komunikacijos leidžia gyvenant bei dirbant kad ir atokiausiame Lietuvos kampelyje, siūlyti savo produktus ir paslaugas visam globaliam pasauliui. Žmonių, turinčių idėjų yra, tik reikia sukurti ekosistemą juos pritraukti.

Dažnai mes pamirštame, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kad vienas ar kitas rajonas ar miestas pasidarytų kažkam įdomūs – tai visų pirma vietos lyderių ir ten gyvenančių žmonių rūpestis. Turime suprasti, kad niekas neatvažiuos, nepaklos idėjų ir investicijų po kojomis. Patys lyderiai turi medžioti investuotojus, kūrybingus žmones, įveiklinti vietos bendruomenes.

Klausimas, kaip idėjas paversti kūnu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti. Galimybių yra labai daug, tik reikia atsisakyti inertiškumo ir pagaliau žengti keletą pirmų žingsnių – ateiti balsuoti, kritiškai įvertinti iki šiol nuveiktus darbus. Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų. O kas gali pakeisti šią situaciją? Tik patys gyventojai, atsisakę inertiškumo ir baimės, kad gali būti dar blogiau.

Visi žinome posakį, kad jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą. Taigi jei nori permainų savo mieste ar rajone, pirmiausia ateik balsuoti, kritiškai įvertink kandidatų pažadus ir galimybes. O svarbiausia, ir po rinkimų neužsidaryk savo kieme. Nėra nieko pavojingesnio už bendruomenės abejingumą ir pasyvumą, nes tai griauna mūsų demokratiją iš vidaus. Juk jeigu į rinkimus ateina mažiau nei pusė rinkėjų, tai reiškia, kad valstybės likimą sprendžia mažuma, o valdžiai sukuriame prielaidas manyti, kad su piliečiais galima nesiskaityti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (41)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (28)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (8)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (546)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (566)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (5)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (78)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (46)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...