Karas tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius. Šiuo metu galbūt patiriame mažiau šoko, demotyvacijos ir pykčio, bet tai nereiškia, kad tampame ramūs ir abejingi. Vieni žmonės toliau aktyviai aukoja, savanoriauja ir kiek įmanydami prisideda prie pagalbos karo alinamai šaliai ir jos žmonėms, kiti po truputį bando sugrįžti į rutiną ir įprastesnį gyvenimą. Tretiems visgi dar sunku priimti tai, kas vyksta.
Pagalbos ne vienam žmogui reikės visos krizės metu, kaip ir pačioje karo pradžioje, kai dažnas ištisą dieną sekė naujienų srautą, bandydamas bent per gaunamos informacijos kiekį šiek tiek kontroliuoti situaciją. Būtent darbdaviai galėtų imtis iniciatyvos ir padėti savo darbuotojams tvarkytis su emocijomis.
Dėmesys psichinei sveikatai
Šiuo laikotarpiu darbdavio dėmesys psichinei darbuotojų sveikatai ypač reikalingas. Juk nuo to priklauso, kaip komandai pavyks išlaikyti produktyvumą ir bendrą norą siekti tikslų. Dėl to visos papildomos galimybės darbuotojams pailsėti, „susirinkti mintis“ ir grįžti į darbą susitelkusiems yra veiksmingos.
Savo įmonėje pradėjome „Mano dienos“ programą, kai darbuotojai, suderinę su vadovu, gali paimti apmokamų papildomų laisvų dienų ir tiesiog pasidaryti pertrauką. Prasidėjus karui Ukrainoje, pakvietėme psichologę, kuri papasakojo apie visas stadijas, kurias išgyvena žmogus tokiomis sąlygomis, bei davė praktinių patarimų, kaip tvarkytis su stresu ir nerimu. Kito susitikimo metu civilinės saugos specialistai atsakė į klausimus, kaip pasirengti ekstremalioms, nekasdieninėms situacijoms. Nors iš pradžių atrodė, kad tai darbuotojus galėtų išgąsdinti, tačiau komanda patvirtino, jog pasirengimas ramina. Žinodami, kaip elgtis nekasdieninėse situacijose, jie jaučiasi saugiau.
Savanorystė padeda išlaikyti kontrolės jausmą
Kiekvienam žmogui krizės sąlygomis svarbu išlaikyti ar susigrąžinti kontrolės jausmą. Pagalba kitiems gerina pačių padedančiųjų psichinę sveikatą ir savijautą. Aukojimas, dalyvavimas protesto akcijose, paramos rinkimas ar savanoriavimas ne tik naudingi visuomenei, bet ir pačiam žmogui leidžia jaustis ramiau ir geriau.
Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, ypač tarp technologijų kompanijų, kurios skatina darbuotojus savanoriauti ir suteikia tam papildomą apmokamą dieną. Mūsų komanda pademonstravo didelį socialinį įsitraukimą ir iniciatyvumą pačiomis pirmomis krizės dienomis, nuo dalyvavimo piketuose, paramos koncertų organizavimo iki fizinės ir finansinės pagalbos. Mes, kaip darbdavys, savo ruožtu prisidėjome diena savanorystei, lėšų rinkimu, skirdami biuro patalpas. Tokie veiksmai padeda ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir mūsų pačių darbuotojams.
Svarbu ne tik komunikacija, bet ir empatija
Prasidėjus karui, ne vienas žmogus jautėsi demotyvuotas, liūdnas, ištiktas šoko, nebematė prasmės dirbti. Ištikus krizei, darbdavys turi aktyviai komunikuoti su komanda ir leisti suprasti, kad blogai jaustis yra normalu. Nereikia to gėdytis ar bijoti – visi taip jaučiamės, tačiau labai svarbu būti vieningiems ir kaip įmanoma padėti ne tik Ukrainai, bet ir vieni kitiems.
Organizacinės kultūros svarba ypač išryškėja sudėtingomis sąlygomis. Kartu tai padeda stiprinti komandos dvasią ir net pritraukti naujų darbuotojų, nes krizės metu kaip niekad norisi dirbti su į save panašiais žmonėmis, tokias pat vertybes turinčia komanda.
