Lietuvos ekonomikos augimo tempas pamažu pradeda lėtėti. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad šalies ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį, pašalinus kainų, sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 3,4 proc., kai tuo tarpu pirmoje metų pusėje ekonomika augo 4,1 proc. „Danske Bank“ prognozuoja, kad iš viso šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,8 proc., tačiau kitąmet ekonomikos augimas lėtės bei sieks 3,5 proc.
Rokas Grajauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos ūkis šiemet yra varomas visų pagrindinių variklių – auga tiek vidaus vartojimas, tiek investicijos, tiek ir eksportas. Tiesa, vartojimo augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėtesnis. Kaip rodo mažmeninės prekybos duomenys, vartojimas augo lėčiausiai per pastaruosius trejus metus.

Pagrindinis veiksnys, stabdantis vartojimo augimą, yra infliacija, kuri trečiąjį ketvirtį siekė 4,4 proc. Didesnę dalį nominalaus vartojimo prieaugio jau sudaro kainų pokytis, o ne didesnis suvartojamų prekių ar paslaugų kiekis. Tokios situacijos Lietuvos ekonomikoje nebuvo nuo 2012 metų.

Puikius rezultatus šiemet rodo eksportuojančios įmonės. Eksportas auga ne tik į atsigaunančią Rusijos rinką, bet ir į Vakarų bei Šiaurės Europos šalis. Pastarųjų ekonomikas teigiamai veikia didesnį augimą demonstruojančios besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija ar Rusija.

Lietuva, būdama daugiausiai komponentų eksportuotoja, yra visiškai integruota į globalias tiekimo grandines. Atsigaunančios besivystančios rinkos didina importą iš Vakarų valstybių, o tai savo ruožtu teigiamai veikia ir Lietuvos eksportą į Vakarų valstybes.

Investuosime daugiau, tik ar protingiau?

Teigiamos ekonominės tendencijos šalies viduje bei išorėje kelia ir lūkesčius. Ekonominių vertinimų rodiklis pastaruoju metu užtikrintai juda į viršų, tuo pačiu auga ir įmonių kaupiamos pagamintos produkcijos atsargos. Atsargų rodiklis dažnai indikuoja apie didesnį optimizmą ir tikėjimą, kad paklausa gaminamoms prekėms ir toliau augs.

Teigiami lūkesčiai prisideda ir prie investicijų augimo. Gamybinių pajėgumų panaudojimas šiemet jau siekia visų laikų rekordą. Kitaip tariant, įmonės dirba ant gamybinių pajėgumų ribos, o tai reiškia tik viena – paklausa investicijoms tik didės.

Investicijas vis labiau skatina ir įsibėgėjantis ES paramos paskirstymas. Iki 2020 metų Lietuvai yra numatyta 6,7 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos, iš jų kol kas išmokėta tik mažiau nei penktadalis. Panaudojimo tempams įsibėgėjant, vis daugiau ES lėšų įsilies į šalies ekonomiką ir investicijas kilstelės dar aukščiau. Panaudojant ES lėšas itin svarbu užtikrinti, kad jos būtų nukreipiamos į šalies intelektinio ir gamybinio potencialo didinimą, o ne tik į naujų kelių ar pastatų statybą.

Atlyginimai augina infliaciją

Auganti paklausa bei gerėjantys įmonių lūkesčiai savo ruožtu didina paklausą darbo jėgai. Nedarbas šiemet ir toliau krenta – šiuo metu darbo neturi, bet ieško maždaug 100 tūkst. žmonių. Nors tai nėra mažas skaičius, bet didžioji dalis šių bedarbių arba neturi reikiamų įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, arba gyvena tose vietovėse, kuriose nėra didelės paklausos darbo jėgai. Didmiesčiuose nedarbo lygis yra maždaug dvigubai mažesnis nei mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse.

Vis didesnė paklausa darbo jėgai bei mažėjantis darbo neturinčiųjų skaičius yra pagrindinis variklis, stumiantis į viršų atlyginimų augimą. Matydami tendencijas ekonomikoje ir darbo rinkoje manome, kad atlyginimų augimas tik įsibėgėja. Jei šiemet tikimės 8,5 proc. atlyginimų augimo, tai kitąmet manome, kad jis jau viršys 9 proc.

Mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai be abejo yra geros žinios dirbantiesiems, tačiau tai tampa vis didesniu galvos skausmu verslui, kuris ne tik turi daugiau išleisti darbo jėgos samdymui, bet jau apskritai sunkiai gali surasti reikiamų darbuotojų. Tuo pačiu vis sparčiau augantys atlyginimai tampa pagrindiniu veiksniu, stumiančiu į priekį infliaciją. Tai didina riziką, kad kainų ir atlyginimų augimas įsisuks į infliacinę spiralę, kuomet kainos auga dėl augančių atlyginimų, o atlyginimai dar labiau auga dėl augančių kainų.

Istorinės klaidos

Šių metų ekonominės tendencijos stipriai primena maždaug 2005-uosius, kuomet taip pat galėjome stebėti įsibėgėjantį lūkesčių augimą, mažėjantį nedarbą bei vis spartesnį atlyginimų ir kainų augimą. Iš patirties žinome, kaip greitai tai gali tapti sunkiai suvaldomu procesu, vedančiu prie ekonomikos perkaitimo.

Tokioje situacijoje labai svarbu, kad visi pagrindiniai ekonomikos dalyviai – vartotojai, įmonės, bankai bei valdžios sektorius – elgtųsi atsakingai ir nepasiduotų infliacinės spiralės pagundoms, kai norime pirkti, investuoti ir skolinti(s) vis daugiau. Optimizmas yra sveikintinas dalykas, bet dar svarbiau yra šaltas protas ir gebėjimas pasimokyti iš istorinių klaidų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (73)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

Eglė Dulkė. Kodėl atėjo laikas atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus? (3)

Galima pastebėti giliai įsišaknijusį stereotipą, dėl kurio daugelis kompanijų vengia samdyti...

Paulius Pališkis. Kad verslo idėja neliktų tik svajone (3)

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra...

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (19)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

Top naujienos

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (55)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Palanga išskėstomis rankomis jau laukia poilsiautojų: kokiomis maisto kainomis pasitiko (40)

Kaip privilioti kuo daugiau turistų šiltuoju sezonu, Palangos verslininkai jau gerai apgalvojo....

Savaitgalį laukia gražūs orai, o po jų – fantastiški karščiai (8)

Iškeliaujanti gegužė karščio mėgėjų nenuvils ir toliau: karštas bus ne tik savaitgalis, bet...

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (291)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (68)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (15)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (23)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (20)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės (11)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (11)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...