Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje.
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai.

Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa.

Demografija.

Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu.

Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis.

Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų.

Skaitmenizacija.

Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje.

Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys.

2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas.

Konkuruoti talentais.

Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai.

Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja.

Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuluoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas.

Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą.

Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti.

Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuvams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių.

Traukos centrai-miestai, nebe valstybės.

Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus.

Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje.

Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą.

Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (105)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (66)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai (150)

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Henry Kissingeris apie blogiausią scenarijų dėl Trumpo: alternatyva – labai nepatraukli (139)

Praėjus dienai po Helsinkyje įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro...

Neatpažįstamai pakeitė legendinę Lietuvos vietą: štai čia marozų tikrai nerasite (43)

„Marozų kurortas“ – tokia nemaloni etiketė nuo seno persekioja Palangą. Tai pastebintis...

Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams atnaujinta 12:46 (116)

Rusija reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prokuratūra , kuri už dalyvavimą nusikalstamuose Sausio...

Daržovių kainos šoktelėjo, bet jas gali numušti lenkai (12)

Ankstyvųjų daržovių derlius, pasak augintojų buvo prastas, tačiau vėlyvasis – teikia...

Apsilankymą kai kuriuose „Swedbank“ padaliniuose reikės suderinti telefonu – kitaip nepriims (158)

Komercinis bankas „Swedbank“ nuo rugpjūčio imasi naujovių – Pakruojyje ir Zarasuose...

Andrius Užkalnis: kas atsitinka žmonėms nuo vaikų? (92)

Žinot tuos žmones, kurie, vos juos sutikus, pradeda stenėti: „tu nežinai, kaip brangiai kainuoja...

Įspėja saugotis: tokie meistrai renkasi vienišas moteris (33)

Darau namo renovaciją. Per pažįstamus radau gerą santechniką, bet pavardės nežinau. Jis...

Niekada nemaniau, kad būsiu viena iš tų, kuriuos vadina emigrantais (5)

Ši istorija atsiųsta konkursui „ Laimę atradau kitoje šalyje “.