aA
Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas, prekybos ir aptarnavimo sferos veiklų užkardymas, užsienio kelionių nutraukimas bei judėjimo šalies viduje suvaržymas neabejotinai sąlygoja recesiją, kurią kai kurie ekspertai jau vaizdžiai vadina „laisvuoju ekonomikos kritimu“. Nesutariama tik dėl to, kaip giliai krisime ir kokios galime tikėtis augimo kreivės.
Neringa Ivanauskienė
Neringa Ivanauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Optimistiniai scenarijai prognozuoja, kad po suvaržymų šalies ekonomika atsistatys greitai pagal V, t. y. spartaus augimo kreivę, kiti teigia, kad ir U formos kreivė, atitinkanti tvarų augimą, būtų optimistinis scenarijus. Pesimistiškesni analitikai užsimena ir apie L – staigaus nuosmukio ir ilgalaikės depresijos – scenarijus.

Kaip ten bebūtų, visi žinome, kad nuosmukis nesitęs amžinai ir jau dabar galvojame, kurie iš šiandien skubiai priimamų sprendimų geriau užtikrins mūsų verslų ateitį.

Iš naujo įvertinkite pakitusius vartotojų poreikius

Šiuo metu pajamų negauna dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, turizmo ir aptarnavimo rinkos, valymo paslaugų rinkos, prabangos ir nekasdienio vartojimo prekių rinkos įmonių. Vartotojai netenka pajamų, netenka ir darbo (neseniai paskelbta apie nuo karantino pradžios registruotų beveik 6000 naujų bedarbių).

Staigus vartojimo paklausos sumažėjimas lemia tai, kad vartotojų nebeveikia (ir dar artimiausią mėnesį ar du neveiks) jokie išpardavimo ar kiti pardavimo rėmimo (angl. promotion) pasiūlymai, jeigu jūsų produktai ar paslaugos vartotojui nėra pirmo būtinumo prekės.

Akivaizdu, kad vartotojai perka daugiau ir didesniais kiekiais maisto prekes, ir jų jautrumas maisto prekių kainoms sumažėjo. Beje, manytina, kad pirkdami maisto prekes vartotojai ir ateityje galvos apie liečiamų paviršių saugumą, todėl dar ilgai vengs naudoti daugkartinius maišelius, vėl padidės plastikinių pakuočių naudojimas.

Matome, kad sunkų laikotarpį išgyvena automobilių pramonė – stabdoma gamyba, atleidžiami darbuotojai. Vartotojai irgi gerai pagalvos prieš keisdami lizinguojamą prašmatnų automobilį ar jau pabodusį pavažinėtą į naują.

Tačiau manoma, kad nuosmukis bus ženkliai mažesnis žemės ūkio technikos srityje. Iš kitos pusės, pasibaigus karantinui ir leidus prekybą bei klientų face-to-face aptarnavimą staigiau nei įprasta padidės antrinės aprangos prekių rinkos, buitinių įrenginių taisymo paslaugas teikiančių įmonių pajamos, didės įrenginių taisymo poreikis.

Prognozuojama, kad ir pasibaigus viruso protrūkiui socialinės distancijos laikymasis arba artimo kontakto vengimas taps ilgalaikiu įpročiu didelei visuomenės daliai, žmonės laikysis out-of-public principo. Todėl renginių organizatoriams, sporto klubams reikės ilgesnio laiko tarpo susigrąžinti savo klientus. Tačiau grožio paslaugas teikiančios įmonės pajus klientų antplūdį tik pasibaigus karantino laikotarpiui. Tikėtina, kad dar ilgą laiką matysime paruošto maisto į namus bei sveiko maisto prekių apyvartumo padidėjimą perkant jas on-line, keisis prekių pristatymo būdai siekiant jas pristatyti greičiau ir pigiau.

Tokios įžvalgos turėtų paskatinti vadovus peržiūrėti savo įmonių produktų portfelį, automatizuoti pardavimo ir pristatymo būdus.

Pasiruoškite pesimistiniam scenarijui

Noriu pabrėžti, kad šiame didžiulio neapibrėžtumo laikotarpyje pasiteisins tik ypatingai saikingas optimizmas dėl ateities paklausos augimo. McKinsey teigimu, ankstesnių nuosmukių metu pastebėta, kad įmonių, esančių prastesnėje finansinėje situacijoje, vadovai linkę pervertinti greito atsigavimo galimybes ir todėl priima mažiau pagrįstus sprendimus. Negalvokime, kad jau iš karto po Velykų viskas bus gerai!

Rinkų atsigavimo greitis priklausys nuo daugelio priežasčių: tiekimo grandinių stabilizavimasis, verslo kontraktų nutraukimo ar įšaldymo apimtys, nedarbo lygis, gyventojų pajamų netekimas, rinkose veikiančių įmonių finansinė sveikata, valstybės parama verslui ir taip toliau.

Ankstesnės krizės pamokos leidžia sakyti, kad didžioji dalis sprendimų yra grindžiama lūkesčiais dėl ateities. Todėl rinkoms atsigauti ypatingai svarbus fizinio ir finansinio saugumo pojūtis visuomenėje. Drįsčiau teigti, kad tokie skubotai vyriausybės priimami viruso protrūkio valdymo sprendimai kaip priverstinis (!) sveikų ir sergančių asmenų karantinavimas nesustiprins saugumo jausmo.

Dar daugiau, dalis sociologų teigia, kad ir pasibaigus protrūkiui visuomenėje, ir ne tik Lietuvoje, jausime susvetimėjimą ar net susipriešinimą, dar dažniau bus priimami populistiniai sprendimai, didės nacionalizmo apraiškų.

Visi verslo vadovų šiandien priimami skubūs sprendimai turėtų būti pagrįsti jų ilgalaikio poveikio analize ir prielaidomis. Kiekvienai įmonei derėtų pagalvoti apie keletą scenarijų ir būti pasiruošus išgyventi pesimistinio scenarijaus sąlygomis. Taip bus lengviau prisitaikyti prie bet kokios realybės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.5000

Bronius Miežutavičius. „Teršėjas moka“ už nuotekas tėra iliuzija – teisės aktai naštą suverčia žmonėms (3)

Žmonės tapo budrūs – padangų gaisras Alytuje bei akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“...

Aušra Bytautienė. Ko išmokome būdami karantine ir kam ruoštis dabar? (1)

Daugumai organizacijų šis pavasaris buvo sudėtingas ir niekas tiksliai nežinome, kur mus nuves...

Alina Stundžienė. Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu? (5)

Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių,...

Justina Paškevičiūtė. Kodėl su darbuotojais verta daugiau kalbėti apie vertybes, o techninių kompetencijų nekelti ant pjedestalo? (9)

Angliškas posakis hire for attitude – train for skill teigia, kad renkantis darbuotoją...

Robertas Grabys. Europos Komisijos planuose pinigų plovimo prevencijos reguliavimo pokyčiai

Jau kurį laiką tiek Europos Komisija (EK), tiek kitos institucijos ir prižiūrimi subjektai vis...

Top naujienos

Policijai teks atsiprašyti emigranto: išprovokavę konfliktą patruliai vairuoti pasiūlė 2-mečiui (138)

Trumpų atostogų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą su dvimečiu sūnumi atskridęs ir iš oro...

Daugiabučių gyventojai gali sulaukti pokyčių: įtaria norą užkrauti finansinę naštą ir sužlugdyti bendrijas (56)

Daugiabučių gyventojai jaučiasi apgauti. Nuo lapkričio mėnesio Aplinkos ministerijos rengtas...

ECB: ekonomikai atsiveriant, euro zona vis dar žengia netvirtais žingsniais (4)

Euro zonos ekonomika vis dar susiduria su rimtomis grėsmėmis, nors politikos formuotojai ėmėsi...

Ne viskas, kuo tikėjome apie tyrimus, tiesa: Morozovas sudėjo visus taškus ant i (5)

Anksčiau mano kolegoms reikėjo žinoti daugiau nei 60 apčiuopiamo pulso rūšių, iš gleivinių ir...

Vilnietis atliko eksperimentą su erkėmis: štai būdas, kaip savo kieme galite sugaudyti erkes (30)

Tikėtina, kad Lietuvai atsigaunant nuo karantino, bet vis dar esant neužtikrintumo dėl keliavimo...

Užkalnio ir Faustos šunų auklės alga kai kuriuos privers žagtelėti: uždirba ir 1,5 tūkst. eurų

Paradoksas, tačiau nors žurnalistai Andrius Užkalnis ir Fausta Marija Leščiauskaitė laikomi...

Prasideda vasara – profesionalus sodininkas pataria, ką būtina nuveikti sode ir kokių klaidų šiukštu nedaryti ar išsigąsti raudonų šilauogių lapų

Laidoje Delfi 11 kalbamės su Gediminu Cijūnaičiu, gediminosodai.lt savininku, kuris papasakoja, ką...

The Economist

Nesibaigianti „Kraftwerk“ įtaka

Neseniai miręs Florianas Schneideris paliko viliojantį, tačiau tikra vizija netampantį Europos...

Susirūpino: ką Billas Gatesas ir koronavirusas veikia ant Australijos dolerių banknotų?

Ką Billas Gatesas ir naujasis koronavirusas veikia ant neseniai išleistų Australijos dolerių...

Nausėda apie jaučiamas krizės nuotaikas: artėjame prie antirekordo (254)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi įvertino koronaviruso krizės žalą...

|Maža didelių žinių kaina