aA
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys – BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Organizatorių nuotr.

Nepaisant neblogos šių metų pradžios, antrasis ketvirtis atrodo gerokai niūriau. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, vertinant dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

Pamažu švelninant karantino sąlygas, atsidarant parduotuvėms ir maitinimo bei kitų paslaugų įstaigoms vidaus paklausa pradės atsigauti, tačiau tikėtina, kad iki prieš krizę buvusio lygio šiemet nesugrįš. Vidaus paklausą slopins ne tik išaugęs nedarbas ir atsargesni gyventojai, bet ir išsekęs bei iki metų galo vargu, ar atsigausiantis turistų srautas.

Ne mažiau svarbūs ir pramonė bei eksportas, kurie gali pradėti atsigauti netgi vėliau nei gyventojų vartojimas. Kol kas Lietuvos pramonės duomenys nebuvo itin neraminantys – apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos perdirbimą) pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 3,7 procento.

Deja, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų. Tiesa, nors eksporto užsakymų lygis ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat sumažėjo, jie išlieka gerokai aukštesniame lygyje nei praėjusios krizės metu.

Čia išryškėja šios krizės specifika − labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius. Nors nuo karantino pradžios jau atsirado apie 30 tūkst. naujų bedarbių, reikia pripažinti, kad horizonte – ne tik juodi debesys.

Pirma ir svarbiausia, viruso plitimas daugelyje pasaulio šalių slopsta ir nusineša vis mažiau gyvybių. Nors pakartotinos jo bangos ir židiniai yra galimi, gydymo ir valdžios institucijos bus daug geriau pasiruošę suvaldyti situaciją netaikant griežčiausių karantino priemonių. Be to, labai greitai vystomi ir jau bandomi vaistai, efektyviai kovojantys su ligos padariniais, o pirmosios vakcinos tikimasi jau šį rudenį.

Antra, centriniai bankai ir vyriausybės skyrė nematyto masto išteklius krizės padariniams sušvelninti. Lietuvos suplanuotos (nors ir lėtokai gyvenimą pasiekiančios) įmonių likvidumo ir mokumo išsaugojimo priemonės bei tiesioginės išmokos turėtų skatinti užimtumą, didinti gyventojų perkamąją galią ir slopinti jų nerimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos imasi dar didesnio ekonomikos skatinimo, kurių tiesioginę naudą galiausiai pajus ir mūsų eksportuotojai.

Trečia, Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti paramos programą, kuri gali siekti ir trilijoną eurų – iš jų keli šimtai milijonų teks ir Lietuvai. Covid-19 krizės ir karantino pasekmes padės sušvelninti ir bankų moratoriumas, tai yra, galimybė iki šešių mėnesių atidėti paskolų grąžinimą.

Besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių atsigavimo greitį, be abejo, bus gyventojų lūkesčiai. Baimės ir nerimo sukaustyti gyventojai net ir pasibaigus karantinui gali vengti didinti vartojimo išlaidas. Vis tik naujausios apklausos rodo, kad gyventojai itin didelio nerimo nejaučia.

Nors balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, tačiau įdomiausia slypi detalėse. Smarkiai krito tik gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas – tai buvo rekordinis vieno mėnesio kritimas.

Tuo pat metu, daugelio gyventojų vertinimu, jų asmeninė finansinė padėtis beveik nepasikeitė ir manoma, kad daugelio šeimų asmeniniams finansams ši krizė neturės labai didelės įtakos. Be to, tik šiek tiek sumažėjo gyventojų planai išleisti pinigus stambiems pirkiniams, automobiliui ar būstui.

Lietuvos ekonomikos spaudimas šiuo metu itin žemas, tačiau ši hipotenzija laikina – mieguistumas, nuovargis ir silpnumas netrukus turėtų praeiti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.7143

Guoda Azguridienė. Nesenstantis senėjimas

Šiandien labiausiai visus jaudinanti problema yra pandemija ir jos suvaldymas, antroji –...

Rūta Vainienė. Mažmena? O vis tik ji – didelė! (1)

Neseniai žiūrėjau naujausią Končalovskio filmą „Brangūs draugai“ – rodomi sovietiniai...

Audrius Šapola. Finansiniai sukčiai nesustoja. Kaip neįkliūti į jų pinkles? (1)

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per...

Indrė Genytė-Pikčienė. Neturėtume siekti laurų skolų lenktynėse (2)

Net ir didžiausius optimistus Lietuvos ekonomika stebina savo rezultatais. Po smuktelėjimo...

Artūras Bakšinskas. Kodėl ne lobstantis „elitas“ kaupia su gyvybės draudimu? (3)

Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos...

Top naujienos

Lietuvė apie padėtį šalyje, kuri manė nugalėjusi koroną: situacija dramatiška, ligos atveju nebepadeda net pinigai išpardavė pasigamintas vakcinas (132)

Koronaviruso atvejų skaičiui Indijoje vis mušant rekordus, šalies valstijos skelbia atskirus,...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Užkalnis apie rusų režisieriaus Riazanovo filmus: šalis, kuri bijo kvatotis ir nerangiai bando linksmintis

Kai man pasiūlė parašyti apie Eldarą Riazanovą, rusų režisierių, mirusį 2015 m. paskutinę...

Užsidariusio „Uptown Bazaar“ savininkai: mūsų verslą „suvalgė“ pandemija (100)

Nuo gegužės mėnesio pradžios duris užvėrė sostinėje įsikūręs gastronominis maisto turgus...

Galimybių pasu galės naudotis paskiepyti ar persirgę koronavirusu: instrukcija, kaip gauti tai patvirtinantį dokumentą papildyta: pats Galimybių pasas dar kuriamas (584)

Vyriausybė nusprendė, kad jau nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pradės veikti Galimybių pasas ....

Atvira pamotės išpažintis: savo vyro vaikais rūpinuosi sukandusi dantis psichologės komentaras (4)

Lietuvoje kasmet išsiskiria tūkstančiai porų su vaikais. Po skyrybų kiekvienam sutuoktiniui...

Populiarus analitikas Jokubaičiui prognozuoja šaukimą NBA naujokų biržos pirmame rate lietuvį lygina su čekų žvaigžde

Populiaraus JAV sporto naujienų žiniasklaidos kanalo „The Ringer“ NBA apžvalgininkas Kevinas...

Tomas Janonis | D+

Žvėryno milijonierių įžūlumui nėra ribų: iš vilniečių nutarė atimti gatvę

Vilniaus Žvėryno mikrorajone susiklostė neeilinė situacija. Miesto savivaldybei net ir atsikovojus...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Neturiu vaikų ir paaiškinsiu jums, kur galima žindyti (137)

Svetimi vaikai ne visiems yra gyvenimo džiaugsmas. Net ir tiems, kas turi savų vaikų, ne visada...

Faktai ir nuomonės. Kaip vyks masinė vakcinacija? (2)

Dalyvauja Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

30 kg antsvorio atsikračiusi Rebel Wilson prabilo apie sveikatos problemas: šiandien sulaukiau blogų žinių

Kardinaliais išvaizdos pokyčiais stebinanti aktorė Rebel Wilson atvirai prabilo apie vaisingumo...