Galbūt kai kam bus staigmena, tačiau už pinigų plovimo prevencijos užtikrinimą Lietuvoje taip pat yra atsakingi: Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai. Tai yra įtvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatyme.

Minėtame įstatyme taip pat yra įtvirtinta, kad kiti įpareigotieji subjektai pinigų plovimo prevencijos srityje yra:

  • auditoriai;
  • antstoliai;
  • finansų apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjai;
  • notarai;
  • advokatai;
  • patikros ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai;
  • brangakmenių, tauriųjų metalų, kilnojamųjų kultūros vertybių, antikvarinių daiktų prekybininkai;
  • azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
  • uždaro tipo investicinės bendrovės;
  • nekilnojamojo turto agentai (brokeriai);
  • virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
  • depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
  • meno kūrinių prekybininkai;
  • laisvosios zonos, besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje.

Maža to, visi asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla ir kurių turto pardavimo sandoris vyksta grynaisiais pinigais, tampa įpareigoti laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, jei sandorio suma grynaisiais sudaro 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Tūkstančiai įpareigotųjų

Pirmiau minėtuose sektoriuose Lietuvoje veikia (dirba) keli ar net kelios dešimtys tūkstančių fizinių bei juridinių asmenų. Ir kyla pagrįstas klausimas, ar jie tikrai žino savo prievoles ir ar supranta, kaip veikia pinigų plovimo prevencijos sistema?

Galima daryti prielaidą, kad daugelis verslų apie jam kylančią prievolę nė nesusimąsto ir tą pagrindžia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) neseniai paskelbta Pinigų plovimo prevencijos valdybos veiklos rezultatų 2022 m. ataskaita.

Ji rodo, kad iš beveik 100 tūkst. FNTT pateiktų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas (angl. suspicious transaction reports – STRs) kiti įpareigotieji subjektai, neįtraukiant į šį sąrašą virtualiųjų valiutų įmonių, pateikė vos 35 pranešimus, t. y. vos 0,03 proc. viso STRs kiekio.

Pinigų plovimo prevencijos valdybos veiklos rezultatų 2022 m. ataskaitos iškarpa

Padėtų spręsti įsisenėjusią problemą

Įpareigojimas vykdyti pinigų plovimo prevenciją nėra vien tik biurokratinis pramanas. Jis nėra sukurtas tam, kad apsunkintų gyvenimą verslui, sukurtų daugiau darbo bei įprasmintų priežiūros institucijų veiklą.

Nuodugnesnis šių reikalavimų taikymas neabejotinai prisidėtų prie to, kad Lietuvoje turėtume mažiau finansinių nusikaltimų, pinigų plovimo, prekybos įtaka, korupcijos, mokesčių vengimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir valstybės lėšų grobstymo atvejų.

Su tarptautinių sankcijų apėjimo atvejais ir korupcija susijusių nusikalstamų veiklų schemose dažnai figūruoja nekilnojamojo turto, prabangos prekių (brangakmenių, tauriųjų metalų, kilnojamųjų kultūros vertybių, antikvarinių daiktų) sektoriai. Mokesčių vengėjai taip pat neretai samdosi finansų ir mokesčių konsultantus. Taip pat ir kriptovaliutų sektorius žinomas dėl užtikrinamo anonimiškumo, patrauklaus nusikaltėliams. Sąrašą galime ir toliau plėsti, kol apimsime visus įpareigotuosius sektorius. Atitinkamai šių sektorių įpareigotų subjektų tinkama priežiūra yra itin svarbi.

Efektyvus reikalavimų taikymas galimai prisidėtų ir sprendžiant sukčiavimo problemą, kuri pasaulyje, nepabijokime to pasakyti, pasiekusi beveik nesutramdomą mastą. Jei neteisėtu būdu įgytų lėšų įsisavinimas taptų sudėtingesnis, sunkiau įvykdomas, tai galbūt atgrasytų bent dalį sukčių nuo nusikalstamų veiklų, o taip pat padėtų operatyviai sustabdyti daromus nusikaltimus kuo ankstyvesnėje nusikaltimo fazėje.

Ką įpareigotieji verslai turėtų padaryti, norėdami realiai atitikti jiems keliamus reikalavimus:

  • tinkamai nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę;
  • įvertinti klientų rizikos lygį ir tinkamai tas rizikas valdyti;
  • nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir apie tai operatyviai pranešti FNTT;
  • saugoti ir tvarkyti su pinigų plovimo prevencija susijusią informaciją;
  • tinkamai įgyvendinti tarptautinių sankcijų reikalavimus.

Pareiga ne tik verslui

Suprantama, kad verslas visuomet pirmiausia bus suinteresuotas pagrindine komercine veikla, o reikalavimų įgyvendinimas rūpės tiek, kiek tuo rūpinsis daugiau nei 10 pirmiau išvardytų prižiūrinčių institucijų.

Tam, kad iš techninės pusės atitiktų nustatytus reikalavimus, verslui šiais laikais nebereikia samdyti dešimčių teisininkų, atitikties pareigūnų ar steigti naujų departamentų – didžiąją darbų dalį gali puikiai išspręsti automatizuotos sistemos.

Tad čia didelė atsakomybė tenka būtent institucijoms, kad šios, kovodamos su finansiniais nusikaltimais, galvotų ne tik apie finansų sektorių, bet ir apie likusius verslo sektorius.

Galbūt tai prisidėtų ir prie to, kad vėliau šalies institucijoms nereikėtų raudonuoti skaitant MONEYVAL ataskaitas, kuriose vertinamas šalių progresas kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Lietuvos atveju paskutinėje ataskaitoje įrašytas ne vienas kol kas dar neatliktas namų darbas, kurį reikia atlikti jau iki šių metų pabaigos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją