aA
Šis pavasaris gausus tuo, kad visose trijose Baltijos valstybėse svarstomi vienokie ar kitokie mokesčių politikos pasikeitimai.
© Bendrovės archyvas

Apie planuojamus pokyčius Latvijoje ir Estijoje jau rašyta ir lietuviškoje spaudoje. Planuojamos Lietuviškos mokesčių naujovės kol kas mažiausiai konkrečios.

Finansų ministerija signalizuoja, kad aiškesnių pasiūlymų reikėtų laukti gegužę. Laukti, tikėkimės, verta. Tik čia savaime prašosi priminimas, kad dar 2013 vasario 15 d. Konstitucinis teismas aiškiai ir vienareikšmiškai pažymėjo, jog bet koks mokesčių keitimas metų pabaigoje su biudžeto įstatymu nėra nei gera, nei Konstituciją atitinkanti praktika (išskyrus neišvengiamai būtinus ir objektyviai pagrįstus atvejus).

Taigi, pokyčius planuojant jau nuo 2018 m. sausio, jiems priimti laiko lieka tik iki liepos 1 d., o dar, laikantis tiek tiesinių procedūrų, tiek ir gero tono, projektai plačiajai visuomenei (plačiausiąja prasme) turėtų būti bent jau pristatomi, su ja aptariami. Tačiau šįkart ne apie tai.

Kiekviena iš šalių mokesčių įstatymų pokyčiais siekia savų tikslų ir šie pokyčiai inspiruoti individualių priežasčių.

Nesiimant lyginti nei pačių sistemų, nei svarstomų potencialių pokyčių, norėtųsi pristatyti ir palyginti požiūrius į mokesčių politikos įgyvendinimo tradiciją, kultūrą ir pasirenkamas priemones. Šiuo atveju tai, kaip tai vyksta vis nepavejamoje Estijoje ir čia, Lietuvoje.

Estijos politikų modeliuojamų pokyčių esmė – per moderniosios estiškosios pelno mokesčio sistemos galiojimo laikotarpį išryškėjusių spragų ir netobulumų korekcijos.

Primintina, jog estiškoji pelno mokesčio sistema ir mokamas pelno mokestis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek Estijos įmonės paskirsto dividendų savo akcininkams.

Pastebėję, kad tokia sistema skatina įmones gautą pelną ne tik reinvestuoti, bet ir akcininkams grąžą išmokėti ne dividendais (nuo kurių reikia sumokėti pelno mokestį), o tiesiog ilgalaikėmis paskolomis, estai ėmėsi situaciją taisyti.

Planuojamų pagrindinių pokyčių esmė ir tikslas – akcininko iš jo įmonės Estijoje gaunamas paskolas, kurios viršija pačios įmonės paimtas paskolas ir jos iš akcininko gautą kapitalą (t. y., tas, paskolas, kurios faktiškai suteikiamos iš įmonės sukaupto pelno), ir nėra tam tikrą laiką grąžinamos (t. y., atlieka ne skolinimo, o faktiškai pinigų perdavimo akcininkui funkciją), prilyginti dividendų paskirstymui.

Nuo tokių paskolų, jų reguliariai negrąžinant, kaip nuo dividendų būtų skaičiuojamas pelno mokestis (nors ir sumažintas nuo 20 iki 14 proc.).

Tokiu būdu bent iš dalies neutralizuojamos pagundos ir galimybės piktnaudžiauti akcininkų skolinimusi iš savo įmonių, įmonės ir jų akcininkai skatinami peržiūrėti savo iki šiol taikytą praktiką, nustatomos aiškios naujos žaidimo taisyklės. Svarbu tai, jog pokyčiai planuojami tik į ateitį, o visoms jau akcininkams išduotoms paskoloms pertvarkyti planuojamas numatyti pereinamasis laikotarpis. Civilizuoto ir etiško estiško dialogo tarp valdžios ir verslo (mokesčių mokėtojų) pavyzdys.

Galima pasvarstyti, kaip į tokią situaciją būtų reaguojama Lietuvoje. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia: ar tai būtų akcininkų paskolos įmonėms (kurios leidžia gauti palūkanas vietoje dividendų), ar tokių paskolų refinansavimas išleidžiant obligacijas, kurių palūkanos neapmokestinamos, ar neapmokestinami akcijų pardavimai, ar verslo pertvarkymai ir reorganizavimai, leidžiantys pasiekti ir mokestinio efektyvumo (pavyzdžiui, nudėvėti įsigytos įmonės/verslo prestižo vertę).

Absoliučioje daugumoje atvejų Lietuvoje imamasi universalaus ir nepaneigiamo „turinio viršenybės prieš formą principo“. O jį taikant, patikrinimų metu, galimai, nepriimtinos mokesčių įstatymų taikymo tendencijos mokesčių administratoriaus taisomos ne tik į ateitį (t. y., po to, kai jos nustatomos ir įvardijamos), bet ir, potencialiai, už penkerius praėjusius metus, per kuriuos galiojusi praktika galėjusi atrodyti visiškai normali ir įprasta ne tik verslui, bet ir pačiai mokesčių inspekcijai.

Taigi, problema identifikuojama ir sprendžiama ne reguliavime, kuris, galbūt, nuo pradžių nebuvo kokybiškas arba tiesiog nebeatitinka šiandienos realijų (t. y., keičiant nebeveikiančią ar netinkamai veikiančią taisyklę), o siekiant priversti mokesčių mokėtoją elgtis ne tik taip, kaip parašyta įstatyme, bet dar ir tą įstatymą skaityti ir taikyti taip, kaip jį norėtų suprasti ir taikyti mokesčių administratorius (kas bėgant laikui irgi keičiasi).

Paradoksaliausia tai, kad aiškindamas taisykles ir taikydamas jas verslo situacijoms, pats mokesčių administratorius į verslo sprendimus ir sandorius dažniausiai žiūri visiškai supaprastintai (o neretai ir primityviai).

Dėl ko dažnai ir galiausiai „turinio viršenybė prieš formą“ baigiasi mokesčių administratoriaus parinktos „formos viršenybe prieš turinį“: mokesčių administratoriaus pamokymais verslui, kokius sandorius ir kaip jam reikėtų sudaryti, o ne galutinio ekonominio / finansinio sandorių rezultato įvertinimu.

Kova su piktnaudžiavimu ir mokesčių vengimu yra būtinas ir neišvengiamas procesas, užtikrinantis tiek valstybės finansinius interesus, tiek ir vienodas konkurencines sąlygas verslui. Tuo tarpu „turinio viršenybės prieš formą principas“ yra išties svarbus, svarus ir galingas „granatsvaidis“ šioje kovoje.

Tačiau jo taikymas turi būti tiksliai pamatuotas ir individualizuotas, nes jis nėra ir negali būti naudojamas kaip įstatymo ydų taisymo, įstatymo leidėjo valios koregavimo ir „tikrųjų“ įstatymo tikslų formulavimo priemonė.

Kai poreikis taikyti „turinio viršenybės prieš formą“ principą iškyla ne konkrečiais, specifiniais, bet jau „sisteminiais“ atvejais, dėl 8 iš 10 atitinkamą taisyklę taikiusiųjų, problemos, matyt, ieškoti reikėtų pirmiausia pačioje taisyklėje.

Tuo tarpu neapibrėžtai plati sandorių mokestinio perkvalifikavimo praktika gal ir patogi kažkam, bet neišvengiamai didina bendrą teisinį netikrumą.

Be to, kai tikrosios taisyklės nėra iki galo aiškios, tai skatina ieškoti alternatyvių, tačiau aiškesnių ir stabilesnių taisyklių.

Kartais kur nors pas kaimynus, o kartais įvairiausiose prieblandose. Kai iš granatsvaidžio imama šaudyti į žvirblius, iš ūkio ne tik žvirbliai, bet ir kiaušinius dedančios vištelės gali būti išbaidytos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rimantas Martinavičius. Miestų viešasis transportas: kaip važiuosime rytoj? (3)

Lietuvos miestus jau daug metų kamuoja tos pačios bėdos – didelės transporto spūstys, oro...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Energetiniai brūzgynai (5)

Artėjanti Astravo atominės elektrinės statybų pabaiga vis rimčiau verčia sunerimti, kaip tam...

Martynas Matulevičius. Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose? (3)

Prieš kelias savaites, naktį, Jurbarke degęs renovuojamas daugiabutis didelio susidomėjimo...

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (6)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Top naujienos

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (2)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (244)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (293)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Svarbus punktas, kurį pamirštama įtraukti į nuomos sutartį: pamiršę galite stipriai pasigailėti (41)

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas – DELFI), po kelių mėnesių nuomojame bute susidūrė su...

Vaizdingoje vietovėje įsikurusiam rajonui ekspertai piešia miglotas perspektyvas: jis turi vieną ryškų minusą (2)

Aukštieji Paneriai – daugiau pramoninis nei gyvenamasis rajonas, įsikūręs pietryčių...

LKL prezidentas – apie sujudimą Vilniuje, Sabo kadenciją, Šaro priekaištus ir Čeponį laida „Krepšinio zona“ (12)

Lietuvos krepšinio lyga skaičiuoja jau 26-tuosius savo gyvavimo metus, tačiau jai yra vadovavę tik...

Psichologas Paulius Rakštikas: laikas sau nėra fantastika arba septyni žingsniai, kad jo turėtumėte daugiau

Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti...

Linkėdami gero tėvai daro vieną klaidą: kokio produkto nereikėtų duoti vaikams iki metų (1)

JAV pediatrijos akademija (AAP) pakoregavo seniau patvirtintas rekomendacijas, kaip tinkamai maitinti...

Kol ministerija ruošiasi persikraustymui, iš jos bėga darbuotojai

Sausį Kaune, pasak Lietuvos „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, duris atvers Žemės ūkio...