aA
Spalio pabaigoje pasirodė Europos Komisijos direktyvos pasiūlymas, kaip turėtų būti nustatomas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Europos Sąjungoje. Visuomenėje bei valdžios institucijų koridoriuose suaktyvėjo svarstymai, kaip šią direktyvą reikėtų pritaikyti Lietuvoje.
Lukas Stravinskas
Lukas Stravinskas
© Asmeninins albumas

Kartu atsirado ir mitų: vieni nuogąstavo, kad visoje Europos Sąjungoje turėsime vienodus minimalius atlyginimus, kiti buvo kažką girdėję apie konkretų MMA slenkstį. Vis dėlto, ši direktyva nei apie pirma, nei apie antra – ja siekiama apibrėžti bendrus kriterijus.

Europos Komisija direktyvoje išskiria keturis elementus, kurie turėtų būti įtraukti į nacionalinius kriterijus nustatant minimalų atlyginimą. Siūloma atsižvelgti į darbo užmokesčio perkamąją galią, bendrą bruto darbo užmokesčio lygį bei jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį ir darbo našumo pokyčius.

Atsižvelgus į šiuos kriterijus, darbo užmokestis, pasak Europos Komisijos, galėtų būti laikomas adekvačiu. Šalis galėtų naudoti ir kitus elementus, jei mano, kad juos reikia taikyti – tokiu būdu išsaugoma valstybių narių prerogatyva nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas darbuotojams. Vadinasi, Lietuvai nauji Direktyvos įpareigojimai kalbant apie kriterijus, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būtų tik perkamosios galios, kaip rodiklio nustatant MMA, įvedimas.

Direktyvoje kalbama apie adekvatų atlyginimą, kas savaime neįpareigoja šalių narių minimalaus atlyginimo didinti ar mažinti. Siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, sudarančiu galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba.

Taigi mitas yra tai, kad Europos Komisija liepia „prisirišti“ prie konkretaus MMA ir vidutinio atlyginimo ar atlyginimų medianos šalyje santykio. Direktyvos preambulėje paminimi tarptautiniu mastu dažnai naudojami rodikliai, kuriais nurodomos konkrečios reikšmės.

Vis dėlto, konkreti MMA kaip procentinė išraiška nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ar atlyginimų medianos minima tik kaip pavyzdys verčių, į kurias turėtų atsižvelgti trišalė taryba. Tai reiškia, kad Lietuva galėtų likti prie šiuo metu Trišalės tarybos priimto sprendimo, kad minimalus atlyginimas neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. nuo VDU.

Direktyvos nuostatos leistų taikyti skirtingus minimaliojo darbo užmokesčio tarifus konkrečioms darbuotojų grupėms. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie svyravimai būtų proporcingi, logiškai pagrįsti bei priimami konsultuojantis su socialiniais partneriais. Tai jokiu būdu nereikštų, kad valstybė yra įpareigojama diferencijuoti MMA, tačiau tokiu būdu primenama, kad tai galėtų būti vienas iš būdų minimalų atlyginimą padaryti kuo artimesnį realiai rinkos vertei.

Taigi, kaip buvo Trišalė taryba, taip ji ir lieka kaip patariamoji institucija Vyriausybei nustatant minimalų atlyginimą, ir Lietuvai tvarkos aukštyn kojom versti nereikės. Didžiausias galvos skausmas bus kaip pritaikyti atlyginimų perkamosios galios ir darbo našumo kriterijus, bet šių elementų iš viršaus Europos Komisija taip pat nenuleis. Todėl kalbant apie Direktyvą dėl adekvataus minimalaus atlyginimo, reikėtų kalbėti apie kriterijus ir jų pritaikymą, o ne apie konkrečius MMA dydžius, nes Direktyva nei rašo apie tai, nei įpareigoja.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.0000

Rytis Ignatavičius. Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia sėkmingai karjerai? (2)

Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės , siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir...

Mantas Gudas. Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu (4)

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei...

Raminta Stravinskaitė. Bendroji duomenų rinka: nauji iššūkiai viešajam sektoriui (5)

Europos Sąjungos ( ES ) politikai jau ilgą laiką puoselėja idėją, kad duomenys , gauti...

A. Armonaitė. Testuokimės – apsaugokime darbuotojus ir klientus (11)

Praėjusią savaitę į darbus sugrįžo dešimtys tūkstančių žmonių. Mes ne tik norime, kad jie...

Andrius Džiaugys. Europai ruošiantis žaliosios energijos bumui, verslas skendi nežinioje (7)

Europa pernai garsiai paskelbė Žaliąjį kursą, pagal kurį jau nuo šių metų nukreipiamos...

Top naujienos

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (19)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (33)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (61)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (174)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai (25)

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (516)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (5)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (8)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...