Pirmąsias plastiko gaires gavę iš ICA grupės kolegų, adaptavome jas Baltijos rinkai, nes plastiko perdirbimo galimybės Švedijoje ir Lietuvoje yra skirtingos. Darbą apsunkino ir tai, kad nei vienoje Baltijos šalyje nėra aiškių taisyklių, paaiškinančių, kas yra lengvai perdirbamas plastikas. Taigi, teko remtis informacija, kurią pateikia didžiausi plastiko perdirbėjai Baltijos šalyse, taip pat įvairiomis europietiškomis duomenų bazėmis.
Išsiaiškinus, kas konkrečiai yra lengvai perdirbamas plastikas, ėmėmės kito žingsnio – išanalizuoti, kokias plastikines pakuotes turime „Rimi“ privačios etiketės gaminiuose. Šią informaciją surinkti užtruko apie metus, nes produktų daug, tiekėjai skirtingi, ne visi kaupė tokią informaciją. Vieniems klausimai apie plastiko pakuotės sudėtį buvo naujiena, o kitiems – aktualus šių dienų klausimas. Dėl to net kelis kartus teko koreguoti duomenų surinkimo formas. Išsiaiškinome, kad šiuo metu turime 1 500 „Rimi“ privačios etiketės produktų su plastikinėmis pakuotėmis, iš kurių apie 51% yra lengvai perdirbamos. Taigi, išsikėlėme tikslą iki 2025 metų pabaigos pakeisti likusias 49% pakuočių iš „blogo plastiko“.
Gali kilti natūralus klausimas: „Kodėl mes vieną blogį keičiame kitu? Juk plastikas yra blogis, jo reikia išvis atsisakyti.“ Baltijos šalyse nėra itin didelės problemos, kuomet plastiko atliekos keliauja į Baltijos jūrą, nes kiekviena šalis turi išvystytas atliekų surinkimo infrastruktūras. Esminis klausimas, ką mes darome su surinktomis atliekomis? Blogiausias dalykas – išmesti jas į sąvartyną, o deginimas, kad ir nepalieka fizinių atliekų, priverčia tiek popierių, tiek plastiką gaminti iš naujo ir toliau kirsti medžius, išgauti naftą. Pats draugiškiausias aplinkai būdas – atliekų perdirbimas. Jeigu rinka užtikrina, kad visas plastikas, kuris keliauja kaip atlieka, tampa lengvai perdirbamas, jis bus prikeltas antram gyvenimui ne vieną kartą, o mums nebereikės naftos, kad pagamintume naują plastiką.
Kodėl nepereiname prie natūralesnės medžiagos, t. y. popieriaus? Kur galime, ten pereiname, tačiau yra daugybė produktų, kurių negalima į jį pakuoti: pienas, mėsa, sultys ir t.t. Taip yra todėl, kad popierius praleidžia drėgmę ir neužtikrina kokybinių maisto laikymo reikalavimų, be to, plastikas kur kas labiau prailgina produkto galiojimo laiką, o tai sumažina maisto švaistymo riziką. Svarbu suprasti, kad jei plastikas ar popierius yra perdirbamas, tai abiem atvejais yra naudinga aplinkai, nes tokiu būdu mes skatiname žiedinę ekonomiką. Kuo šis pokytis gerai žmogui? Taip sumažinama aplinkos tarša – mažiau atliekų sąvartyne, mažiau atliekų namų pašonėje esančiose atliekų deginimo gamyklose, be to, tai yra etinis ir moralinis aspektas – mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių.
Ką mums pavyko padaryti? Visi pokyčiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip smulkmena, tačiau atsižvelgus į produkto apyvartą, pokyčiai pasidaro išties reikšmingi. Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių „Rimi“ produktų – pomidorai „Romantica“ – anksčiau buvo fasuojami į plastikines pakuotes, o pakeitus jas į popierines plastiko poreikį per tris Baltijos šalis sumažinome net 30 tonų. Kitas pavyzdys, švieži „I LOVE ICA“ prieskoniniai augalai, kurie buvo supakuoti plastikiniuose vazonėliuose. Juos nusprendus sutaupysime beveik 1 toną plastiko per metus. Šį produktą namuose galite įdėti į stiklinę, palaistyti ir auginti kaip įprastą augalą. Dar šiais metais „Rimi“ pristatė „Zero Waste“ projeką apie plastiko mažinimą, kviečiantį pakuotes naudoti racionaliai, efektyviai ir tik tokias, kurios yra perdirbamos. Šis projektas jau padėjo sutaupyti 360 kg plastiko.
Tiesa, ne visi pokyčiai pavyksta. Mėginome pardavinėti brokolius be plastikinės pakuotės, tačiau šis sprendimas smarkiai išaugino maisto švaistymą, taigi, teko grįžti prie plastikinio įpakavimo. Maisto švaistymas yra kur kas didesnė problema nei plastikas, o pastarojo pakuotė palaiko tokių produktų kaip vaisiai ar daržovės kokybę ir gerokai prailgina galiojimo laiką.
Keli patarimai įmonėms, kurios nori pradėti dirbti plastiko mažinimo klausimu. Iš pradžių susitarkite dėl tikslo ir gaukite vadovų pritarimą. Jį gavę įsivardinkite, kas yra perdirbamas plastikas ir ką jūs norite pakeisti. Tuomet padarykite visų turimų pakuočių suvestinę ir pradėkite darbus – tarkitės su tiekėjais ir vienas po kito vykdyti pokyčius. Dažnai bus susiduriama su kainos klausimu, tačiau ne visada pakuotė brangs – ji gali ir pigti. Taigi, žiūrėkite į bendra pokyčių balansą ir atminkite, jog darote šiuos pokyčius tam, kad jūsų produktų plastiko pakuotės būtų draugiškesnės aplinkai ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos.
Jeigu šie pokyčiai jums atrodo per dideli, pradėkite nuo mažesnių, tokių kaip etiketės sumažinimas, plastiko ploninimas, plastikinės dėžutės keitimas į kartoninę, skaidraus plastiko naudojimas vietoje juodo. Tiesa, yra vienas „bet“. Jeigu pakuotės pakeitimas reikšmingai paveikia produkto kokybę ar galiojimo laiką – tai nėra tinkamas pokytis. Teks ieškoti kito.
