aA
Kartais atrodo, kad Lietuvoje beveik viskas paženklinta kaip kultūros paveldas, bet pasižvalgius po griūvančius dvarus supranti, jog tai nepadeda. O sovietiniais laikais nugyventi pastatai dažnai pūva ir griūva vien dėl didelio biurokratizmo ir perdėtų reikalavimų jiems atstatyti.
Linas Sesickas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasaulinės kultūros paveldo tendencijos krypsta į siekį pritaikyti paveldą dabartinėms reikmėms, rasti funkcionalius sprendimus, tinkančius bendruomenėms, verslui ir kartu atskleidžiančioms objektų istorinę vertę. Mes tikrai turime gerų pavyzdžių, bet keli šaukštai (gal tiksliau – samčiai) deguto mūsų paveldo politiką paverčia biurokratinių žaidimų aikštele.

Praėjusiais metais Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendacijas valstybėms narėms dėl Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje. Dokumentas, nors yra rekomendacinio pobūdžio, atskleidžia tendencijas ir gerąsias praktikas kultūros paveldo srityje. Strategijos pratarmėje labai taikliai nurodyta kryptis, kuria juda Europa: „XXI a. pradžioje klausiama ne „kodėl“ ir „kaip“ turėtume saugoti, restauruoti ar puoselėti mūsų paveldą, bet „kieno labui“ mes tai darome.“

Labai svarbu, kad visuomenė jaustų, jog tas paveldo išsaugojimas yra ne šiaip dar vieno muziejaus įrengimas, į kurį per prievartą bus suvesti mokinukai, o jos dalis, kuri tai visuomenei yra naudinga ir reikalinga, nes jai sukuria papildomas dvasines ir materialines vertes.

Europos kultūros paveldo strategija grįsta trimis komponentais. „Socialinis“ komponentas pasitelkia paveldo vertybes įvairovės skatinimui, paveldo bendruomenių įgalinimui ir dalyvaujamajam valdymui. „Teritorinės ir ekonominės plėtros“ komponentas siekia sustiprinti paveldo indėlį į tvarią plėtrą, grįstą vietos ištekliais, turizmu ir užimtumu. „Žinių ir mokymosi“ komponentas per paveldo prizmę sutelkia dėmesį į švietimo, tyrimų ir visą gyvenimą trunkančio ruošimo probleminius klausimus, kuriant paveldo žinių centrus ir paveldo amatų ir profesijų mokymo centrus su tinkamomis mokymo, ruošimo ir tyrimų programomis.

Atsižvelgiant į rekomendacijas, kultūros paveldo propagavimo ir išsaugojimo projektuose Lietuvoje aš ypač pasigendu viešosios ir privačios partnerystės (angl. „public and private partership“, PPP), skatinimo.

Privatus sektorius galėtų būti ne tik finansus investuojantis subjektas, tačiau tapti ir paveldo saugotoju, nes jo investicijos moraline ir finansine prasme atsipirktų tik tausojamame paveldo objekte. Drauge projektas nebūtų savitikslis – privatūs asmenys galėtų padėti surasti geriausius ekonominio panaudojimo būdus.

Ekonominiai paveldo aspektai aptariami ir kitose strategijos rekomendacijose, pvz., propaguoti kultūros paveldą kaip išteklių ir palengvinti finansines investicijas, remti ir propaguoti paveldo sektorių kaip priemonę kurti naujas darbo vietas ir plėsti verslo galimybes ar skatinti paveldo įveiklinimą bei tradicinių žinių ir praktinių įgūdžių naudojimą. Strategijoje pateikiami ir realūs pavyzdžiai, kur kultūros paveldas sukūrė pridėtines vertes bendruomenėms ir visuomenei.

Iš diskusijų savivaldybėse pastebiu, kad vietos valdžia dažniausiai turi didelį norą įveiklinti kultūros paveldo objektus, kurie ilgą laiką stovi apleisti ir tampa bendruomenės nepasitenkinimo priežastimi. Tačiau noras keistis ir ieškoti sprendimų dažnai paskęsta biurokratinėse pinklėse, kur vietos valdžia mato galimybes investuoti, o centrinės valdžios biurokratai primetinėja taisykles ir ieško įvairiausių kabliukų, kurie tas investicijas stabdo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (1)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (3)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Prieš naują maitinimo strategiją mokyklose ir darželiuose – eksperimentas: ką vaikams teko valgyti? (13)

Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą inicijavo tokį eksperimentą: pagal specialistės...

Šokiruojantis moksleivių muštynių stadione vaizdo įrašas: kas ir kodėl buvo nutylėta (179)

Keliasdešimt moksleivių su mobiliaisiais telefonais, filmuojantys dviejų bendraamžių muštynes...

Legendinis Arlauckas prisiminė nuotykius su Sabu ir Kurtinaičiu: istorijų „stiprumas“ gali priblokšti (8)

Žodžio kišenėje neieškanti Eurolygos legenda Joe Arlauckas davė išskirtinį ir Ispanijoje...

DELFI Diena. Išskirtinis interviu su Petrauskiene – apie chaosą švietimo sistemoje ir streikuojančius mokytojus (119)

Nors švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų apmokėjimas yra puiki ir...

Akis į akį susidūrė su Rusijos FSB: pasakė, kad turiu du variantus (56)

Leidinys „The Insider“ ir „ Bellingcat “ tyrėjų grupė paviešino tyrimą, kuriuo...

Vyras įsigytą mašiną iš salono vadina „kate maiše“, pardavėjai ginasi parašais ant sutarčių

Arūnas iš Klaipėdos įsigytą „Ford Grand C-Max “ vadina „kate maiše“, nors automobilį...

Kibernetinės atakos vyksta nuolat, nors apie jas garsiai ir nekalbama

Kibertechnologijų ekspertas, beveik trisdešimt metų Izraelio gynybos pajėgose tarnavęs generolas...

Pirmenybė į tūkstantinę paramą – moterims, emigrantams ir jauniems, o likusiems ¯\_(ツ)_/¯ (41)

Ūkininkai, pretenduojantys į ES paramą, skundžiasi, jog taisyklės pakankamai diskriminacinės ir...

„Ryanair“ siūlo išskirtinę paslaugą: kaina – beveik 5 tūkst. eurų už valandą (11)

Užsisakę privatų skrydį oro transporto bendrovės „Ryanair“ lėktuvu, galėtumėte mėgautis...

Nustebsite sužinoję, kam skirta iš pažiūros nereikšminga palto detalė (5)

Paltus dažnai papildantys antpečiai, kurie iš vienos pusės būna prisiūti, o iš kitos –...