aA
Praėję metai išliks atmintyje dėl didžiųjų supergalių pasistumdymų pasaulinėje prekybos arenoje.
Linas Sesickas. Mažos šalies šansai 2019–aisiais
© Asmeninio albumo nuotr.

JAV prezidentas visiems aiškiai parodė, kad globaliame, laisvą prekybą garbinančiame pasaulyje gali būti ir kitokių nuomonių, galbūt net ir ateities tendencijų.

Šiame ekonominiame ir politiniame kontekste pagrindiniai žaidėjai braižo 2019-ųjų gaires. Europos Komisija pateikė savo metų darbų programą „Pažadų tesėjimas ir pasiruošimas ateičiai“, o Kinijoje buvo aptarti šių metų ekonomikos planai.

Lietuvai dažniausiai tenka tiesiog prisitaikyti prie pasaulio galingųjų, bet teisingi ir ryžtingi ėjimai gali sukurti ir netikėtų progų.

Metų planuose akivaizdžiai juntama, kad Europos Komisija artėja prie Europos Parlamento rinkimų ir savo 2014–2019 m. veiklos ciklo pabaigos. Nuotaikų nekelia ir Brexit’o viražai, kurie, kad ir kaip besibaigtų, ES paliks randus. Programoje pristatomos vos kelios naujos iniciatyvos, o daugiausiai koncentruojamasi į pradėtų darbų pabaigimą. Bus siekiama užbaigti su migracija susijusį darbą, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą, švelninti pasaulio prekybos sistemoje augančią įtampą, reaguoti į nesiliaujančius teisinės valstybės iššūkius kai kuriose valstybėse narėse ir susitarti su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Sąjungos.

Didžioji dalis darbų koncentruosis į kovą su iššūkiais, o ne į ateityje perspektyvias sritis. Pavyzdžiui, aptariant sujungtą skaitmeninę rinką, EK pamini dirbtinį intelektą kaip iššūkį, tačiau tame pačiame paragrafe grįžtama prie internete visuotinai plintančios dezinformacijos problemos. Toliausiai į ateitį žiūrima kalbant apie klimato kaitos politiką, tačiau ir čia lieka neatsakytas klausimas, kaip ES išnaudos savo politinę įtaką, kad šią globalią problemą su tokiu pačiu užsidegimu spręstų ne tik Europos Sąjunga, bet ir JAV.

Kinijos iššūkių ruožas ne trumpesnis nei ES. Be išorės veiksnių, susijusių su tarptautine prekyba, tenka spręsti ir vidaus klausimus – kaip neįstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir mažinti pajamų nelygybę regionuose.

Kinijos politikai šiemet planuoja daugiau dėmesio skirti savo vidaus rinkos stiprinimui, investicijoms į technologijas ir jų tobulinimą, tarp jų 5G tinklų komercinį panaudojimą, infrastruktūros kūrimą dirbtiniam intelektui. Numatyta siekti greitinti paslaugų plėtrą ir toliau užtikrinti investicijas į infrastruktūrą. Prioritetas numatomas ir žemės ūkiui bei ekonomikos vystymui kaimiškose teritorijose.

Susidūrusi su iššūkiais tarptautinėje prekyboje Kinija vis labiau sieks išnaudoti savo vidaus galimybes - rinką, kurioje yra daugiau nei 1 milijardas vartotojų. Bet tai nereiškia, kad sustos tokie grandioziniai užsienio planai kaip „Juostos ir kelio“ iniciatyva.

Lietuva vis dar nėra aiškiai apsibrėžusi savo pozicijos dėl Kinijos investicijų šalyje. Seimo pirmininkas pernai kelis kartus sakė, kad Kinijos investicijos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau realiai investicijos nepajuda. Neoficialiai kalbama, kad didesnio proveržio sunku tikėtis, kol neišsispręs klausimas dėl galimybės kinams investuoti Klaipėdos uoste. Naujo prezidento priesaika Lietuvoje galėtų tapti pagrindu atsinaujinti užsienio politiką ir pritraukti naujų investicijų.

Europos Sąjungos plotmėje taip pat norėtųsi atnaujinto Lietuvos prioritetų sąrašo.

ES keičiasi, o pasibaigus Brexit’ui ir Europos Parlamento rinkimams gali atsirasti ir neblogų progų įtraukti aktualių mums klausimų į Sąjungos institucijų darbotvarkes.

Lietuva didžiuojasi prisistatydama šalimi su vienu greičiausių interneto ryšių, mes neatsiliekame nuo pasaulinių 5G tinklo diegimo tendencijų ir netgi galime aplenkti kitus. Išnaudodami šią infrastruktūrą, turėtume įdėti daugiau pastangų, kad jos pagrindu sukurtume novatoriškus produktus. ES, Kinija ir kitos šalys mato perspektyvas dirbtinio intelekto srityje, tuo tarpu Lietuva dar neturi strategijos, kaip pasinaudoti šia technologine revoliucija, ir todėl nesame pajėgus iki galo išnaudoti narystės ES galimybes šiai sričiai vystyti.

Lietuva turi talentų, tačiau dažnai pritrūkstame prioritetų, kaip tuos talentus ir jų energiją geriausiai panaudoti. Didieji pasauliniai žaidėjai kasmet nusimato savo metų kryptis, kuriose žvelgia ne tik į kasdienius ūkinius klausimus, bet ir į technologines tendencijas bei iššūkius. Būdami mažesni, mes galime reaguoti greičiau ir tiksliau, tačiau tam turime pakilti aukščiau politinių rietenų ir praeities tyrimų komisijų. Tam reikia prioritetų, lyderystės ir bendro susitelkimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jonas Vaišnys. Inovatyvi energetika – globalus Lietuvos išskirtinumas (2)

Turbūt dar nedaug kurioje srityje šiandien būtų galimą drąsiai sušukti – čia Lietuva yra...

Raimonda Alonderienė. Prasmė darbe neturi prasmės, kol neišspręstas pinigų klausimas (10)

Šiandienos darbuotojas nebenori būti tik papildomomis rankomis organizacijoje ir dar vienu nieko...

Živilė Stankevičiūtė. Darbuotojų įvairovės valdymas organizacijoje „naujo normalumo“ kontekste (2)

Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie...

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino? (1)

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Marius Dubnikovas. „Rail Baltica“ projektas gelbėjimosi ratas Lietuvos ekonomikai, jeigu... (8)

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti,...

Top naujienos

Įvertinusi koronaviruso plitimo tendencijas, SAM skelbia naujas rekomendacijas keliaujantiems (65)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įvertinusi nerimą keliančias koronaviruso infekcijos...

Užkalnis mano, kad automobilių stovėjimas Senamiestyje per pigus: kaina turėtų būti 7–9 eurai už valandą (5)

Nuo antradienio Vilniaus senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu...

„Sodra“: mažėja ligos išmokų, senjorai gaus gerokai pasikeitusias pensijas

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar gerokai didesnis, nei tuo...

Belgijos pareigūnų akiratyje dar viena lietuvių įmonė: sulaikyti vilkikai (142)

Belgijoje, Flandrijos regione, sulaikyta 18 transporto priemonių, priklausančių lietuvių įmonei....

Kaip atrodė valstybinis istorijos egzaminas: pabandykite išspręsti pateikiami visų egzamino užduočių atsakymai (23)

Antradienį, liepos 7 d., šalies abiturientai laikė valstybinį istorijos egzaminą . Jis nėra...

Larkinas pakomentavo „Barcelonos“ veiksmus: jiems reikėtų įvesti NBA lygio algų kepurę (21)

Vienas geriausių Eurolygos krepšininkų, Stambulo „Anadolu Efes“ atstovaujantis gynėjas...

Skandalas dėl permirkusių vaikų Valstybės dienos minėjime: šitą lietų visi gerai įsimins (666)

Prie sostinės Karaliaus Mindaugo tilto tautiečiai vakar buvę susirinkę į tradiciniu tapusį...

Lietuvoje daugėja bedarbių, nors galimybių įsidarbinti – daugiau (19)

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių...

Vyriausybė spręs dėl kelionių į Rumuniją ir Bulgariją ribojimo (17)

Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą uždrausti į Lietuvą atvykti iš Rumunijos...

Žydų bendruomenės atstovai prieštarauja dar vieno partizanų vado pagerbimui: tai dar nebaigtas klausimas, karas tęsiasi (155)

Liepos 1 dieną Geros valios fondo pirmininkai Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker atviru...

|Maža didelių žinių kaina