Europos žalioji obligacija – tai fiksuotų pajamų priemonė, skirta su klimato kaita arba aplinkosauga susijusiems projektams remti. EŽO kriterijai paremti seniau sukurto Taksonomijos reglamento kriterijais. Pastarieji apibrėžia, kas yra laikoma aplinkai tvaria veikla: tai – klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, atsakingas vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir kūrimas.
Kad ekonominė veikla būtu laikoma tvaria, nebūtina atliepti visų šešių čia išvardytų tikslų. Pakanka svariai prisidėti bent prie vieno iš jų. Žinoma, toks prisidėjimas yra apibrėžtas techniniais kriterijais. Be to, vykdoma veikla negali daryt jokios reikšmingos žalos vienam iš šešių minėtųjų kriterijų.
Gautų lėšų panaudojimas – ką būtina žinoti?
Galimybės panaudoti gautas lėšas yra gana plačios ir netgi turi palankių išimčių. EŽO reglamentas apibrėžia, kaip iš obligacijų gautos lėšos turi būti panaudojamos: įgyjant pasirinktą ilgalaikį turtą (išskyrus vertybinius popierius), plečiant emitento veiklą, tobulinant veiklą, susijusią su vienu iš aplinkos tikslų, kai dar nepavyksta atitikti visų keliamų reikalavimų.
Išlaidos taip pat gali apimti ne vėliau kaip prieš trejus metus iki EŽO išleidimo patirtas veiklos sąnaudas, susijusias su reikalavimus atitinkančia veikla. Į galimų išlaidų sąrašą įtrauktos ir namų ūkių turto išlaidos bei akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, išleisti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo EŽO išleidimo.
Papildomai EŽO reglamentas leidžia dengti tokių obligacijų išleidimo procese patirtas išlaidas. Galima padengti verslo konsultantų, teisininkų, obligacijų platintojų sąskaitas. Be to, nustatyta išimtis leidžia iki 15 proc. lėšų panaudoti ne visiškai kriterijus atitinkančioms išlaidoms padengti.
Reikalavimai emitentams bei investuotojų apsauga
Informacija apie išleistas obligacijas bus viešinama kartu su nepriklausomų tikrintojų teikiamomis išvadomis. Tai turėtų apsaugoti investuotojus nuo tų emitentų, kurių obligacijos neatitinka standarto. Emitentas, prieš išleisdamas EŽO, privalės parengti ir paskelbti prospektą. Jo sudarymą reguliuojantys teisės aktai kartu įtvirtina ir emitento atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą.
Prieš išleisdamas EŽO, emitentas taip pat turės užpildyti reglamente pateiktą formą apie nustatytų reikalavimų laikymąsi. Išplatinęs obligacijas, emitentas įsipareigoja rengti ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Šiuos dokumentus taip pat vertins išorės tikrintojai.
Jeigu lėšos bus naudojamos veiklai, kuri dar neatitinka Taksonomijos reglamento, teks parengti planą ir nurodyti jo įgyvendinimo terminus. Bent vieną kartą per obligacijų egzistavimo laikotarpį turės būti parengta ataskaita apie tai, kokią įtaką aplinkai turėjo gautų lėšų panaudojimas.
Jau dabar akivaizdu, kad emitentams nebus lengva kurti obligacijas pagal EŽO nustatytą standartą. Iššūkių gali kilti tiek dėl išsikeltų tikslų, tiek dėl informacijos atskleidimo reikalavimų. Nepaisant to, ilgainiui EŽO paklausa tarp institucinių investuotojų tik augs. Juk naujasis standartas bus įtrauktas ir į kitus ES teisės aktus.
