Toks pavyzdys, pateiktas pasaulinės vadybos konsultacijų įmonės „Accenture“ ataskaitoje „Business Futures 2021: Signals of Change“ liudija, kad pasaulis įžengė į naują erą. Naujojo amžiaus organizacijos jau išmoko naudoti didžiuosius duomenis ir juos aktyviai pasitelkia kasdienių sprendimų priėmimui. Akivaizdu, kad dėl to sprendimai tampa labiau prisitaikantys ir greitesni.
Apklausėme daugiau kaip 2,6 tūkst. aukščiausiojo lygmens vadovų, dirbančių 18-oje pasaulio šalių 20-yje skirtingų industrijų. Tyrimo ataskaitoje išskyrė 6 pagrindinius ateities signalus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ir Lietuvos verslas.
1. Signalas. Turime mokytis iš ateities
Pasaulyje sparčiai auga organizacijos, kurios kaupia milžiniškus duomenų rinkinius, kuriuos vėliau apdoroja nauji analitiniai metodai, pagrįsti dirbtiniu intelektu (DI). Duomenys renkami įvairiausiais būdais – organizacijų viduje ir išorėje, realiu laiku ir iš perspektyvos. Šių duomenų masyvų analizė laikoma patobulintu požiūriu į sprendimų priėmimą, kitaip vadinamą „mokymusi iš ateities“.
Pavyzdžiui, Kinijos bankas „MYbank“ klesti naudodamas DI, kad sprendimai būtų priimti realiu laiku. Interneto skolintojas teikia paskolas be užstato mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau už jį sprendimą priima algoritmas su daugiau kaip 3000 kintamųjų. Algoritmas išanalizuoja įmonės finansinius rodiklius, peržiūri klientų atsiliepimus, atlieka kreditingumo ir finansinį vertinimą bei rekomendaciją, ar verta investuoti į konkrečią įmonę.
Visa tai užima mažiau nei 3 minutes, o vos per 1 sekundę galima patvirtinti paskolą mobiliuoju telefonu. Atkreipiamas dėmesys, kad „MYbank“ turi vos 1 proc. pradelstų paskolų (palyginti bankų vidurkis – 2,75 proc.). Be to, reikia turėti omenyje, kad net 80 proc. šio Kinijos banko klientų niekuomet anksčiau nebuvo skolinęsi.
2. Signalas. Plėsti lyderystės ribas
Tyrimas aiškiai indikuoja apie organizacijų vadovų siekį plėsti lyderystės ribas. Kalbama apie norą skatinti atsakomybę už lokalius sprendimus prisiimti ne komandos centre, o „paribiuose“. Tai yra ten, kur komandos nariai dirba su klientais, vartotojais ir bendruomenėmis, kad būtų galima reaguoti lanksčiai ir itin greitai. Net 82 proc. apklaustų vadovų teigia, kad įmonių ar jų grupių gebėjimas veikti kaip verslų federacijai leidžia lengviau įveikti fragmentuotą verslo aplinką, o tai bus labai svarbu bet kokio verslo sėkmei.
Panašu, kad fragmentuota tampa visa pasaulinė rinka, nes sąnaudos vystyti tarptautinį verslą vis labiau didėja. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, skirtingose šalyse naudojamų importo ribojimų skaičius nuolat didėja, ir šiuo metu jie jau aktualūs 10,3 proc. prekių, kurias importuoja 20 didžiausių pasaulio valstybių. Prekyba tampa vis mažiau globali, vis labiau – regioninė.
Pavyzdžiui, Kinijos eksportas į 20 jos kaimynių per dešimtmetį padidėjo 14,7 proc., o į Šiaurės Ameriką ir Europą sumažėjo atitinkamai 6,4 proc. ir 12 procentų. Visa tai lemia pokyčius globalių organizacijų struktūrose ir sprendimų priėmimo procesuose. Štai „Accenture“ apklausos duomenimis, net 25 proc. organizacijų vadovų teigia, kad jų vadovavimo struktūros tapo „plokščios“, o net 64 proc. vadovų ketina dar labiau mažinti hierarchiją savo organizacijose. Panašu, kad apie savo verslo struktūrą šiandien turi mąstyti kiekvienas verslininkas.
3. Signalas. Tikslas turi būti tvarus
Pačiame pandemijos įkarštyje, 2020-ųjų viduryje „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella paragino surengti referendumą dėl kapitalizmo. „Mums visiems reikia atsakyti į klausimą: koks yra pagrindinis korporacijų tikslas?“ – kartojo S. Nadella „Bloomberg“, BBC ir CNN televizijoms.
Ir tai nėra tušti žodžiai. Tyrimo išvados rodo, kad 83 proc. vadovų visame pasaulyje ketina permąstyti savo verslų procesus ir strategiją tam, kad atitiktų besikeičiančios visuomenės lūkesčius ir kurtų multi-dimensinę vertę. Reaguodami į raginimą ne tik krautis pelną, bet ir tarnauti visuomenėms poreikiams, verslai į savo veiklą įtraukia tvarumo, „žaliosios“ ir žiedinės ekonomikos bei socialinės atsakomybės principus. Aplinkosauga nebėra mada, o verslo kasdienybė.
4. Signalas. Tiekimas negali nutrūkti
2020-aisias pasaulinės tiekimo grandinės sutrūkinėjo ir vėl atsinaujino. Būdavo atvejų, kad pandemijos metu inžinieriai iš viso pasaulio vykdavo į Kiniją, prisikraudavo pilnus lagaminus komponentų ir veždavo juos į savo šalį, kad užtikrintų gamybos tęstinumą. Ši tendencija ir toliau stiprėja – norėdami lanksčiai patenkinti savo klientų poreikius verslai pertvarko savo tiekimo grandines, ieško ekonomiškų ir tvarių tiekimo sprendimų. Be to, įmonės ir toliau ieško būdų, kaip perkelti gamybą ten, kur yra didžiausia paklausa.
Tyrimas pademonstravo, kad kiek mažiau nei pusė vadovų (49 proc.) mano, kad jų organizacijos tenkina klientų lūkesčius dėl užsakymų įvykdymo. Bet net 95 proc. respondentų teigia, kad jie ėmėsi žingsnių, kaip atskirti tiekimą nuo antžeminės infrastruktūros, paversti jį dar labiau automatizuotu, arba priartinti gamybą prie paklausos.
5. Signalas. Įžengėme į realią virtualybę
Per praėjusius metus visi akivaizdžiai pamatėme, kaip virtuali aplinka gerina mūsų fizinį pasaulį. COVID-19 privertė žmoniją sąveikauti per nuotolį kasdien – dirbti, mokytis, bendrauti, vizituoti medikus, apsipirkinėti ir t.t. Dėl to iškilo poreikis iš naujo apibrėžti mūsų vietos ir realybės pojūtį, bendravimo ir aptarnavimo kokybę, o taip pat – novatoriškas organizacijas, kurios skatina naujas bendravimo ir bendradarbiavimo formas.
Maža to, virtualios prekės ir virtuali ekonomika parodė, kad gali kurti realią ekonominę vertę. Štai virtualių žaidimų, skaitmeninių priedų ir modeliavimo platformos nesiliauja augusios, bendra šių bendrovių pajamų suma nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų išaugo dvigubai iki 130 mlrd. JAV dolerių. Tuo pačiu metu pasaulinė kino industrija 2019 metais uždirbo 101 mlrd. JAV dolerių pajamų, o 2020-aisias neteko 32 mlrd. JAV dolerių pajamų.
6. Signalas. Mokslas suteikia impulsą verslui
Turbūt dar niekada mokslas nebuvo sulaukęs tiek pagarbos kiek šiandien. Prasidėjus pandemijai, tyrėjai išmoko atsekti viruso genomą vos per trejetą dienų. Apsiginklavę viruso genomu, „BioNTech“ ir „Moderna“ mokslininkai sugebėjo suprojektuoti ribonukleinės rūgšties vakcinos seką vos per dvi dienas. Maža to, manoma, kad naujosios mRNR technologijos radikaliai pakeis mediciną, ir ilgainiui atsiras dar efektyvesni vaistai nuo vėžinių susirgimų.
Kadangi mokslas šiandien leidžia sukurti geresnių, pigesnių ir tvaresnių produktų bei paslaugų, galima prognozuoti, kad pirmaujančioms taps mokslo įmonės. Tai yra tie verslai, kurie sugebės pritaikyti mokslą spręsti kasdien kylančius naujus pasaulio iššūkius.
