aA
Šiame komentare norėčiau trumpai paaiškinti, kodėl antradienį (2020-12-15) vyksiančiame Trišalės tarybos posėdyje profesinės sąjungos ir kartu visi Lietuvos darbuotojai turėtų reikalauti, jog sekančių metų minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA) siektų 682 eurus, o ne 642 eurus, kaip dabar yra nustačiusi vyriausybė. Taip pat diskutuosiu klausimu, kaip reikia vertini valstybės teikiamą darbo vietų subsidiją, kuri be abejonės iškreipia vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) skaičiavimą.
Justas Mundeikis
Justas Mundeikis
© Asmeninins albumas

Šiek tiek priešistorės

Lietuvoje 2017 m. buvo sutarta depolitizuoti MMA nustatymą – iš esmės šaltakraujiškai pritaikant matematinę formulę, kuri nustato sekančių metų MMA dydį taip: imamas einamųjų metų vidutinis darbo užmokestis (kaip jį prognozuoja Finansų ministerija) ir šis dydis padauginamas iš koeficiento, kuris gaunamas apskaičiuojant ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Būtent tokia skaičiavimo metodika buvo taikoma Trišalėje taryboje 2017 bei 2018 metais, nors dėl to ir bambėjo Lietuvos bankas (toliau – LB), mat politikai (turiu omenyje tiek Vyriausybės, tiek socialinius partnerius) nukrypo nuo LB siūlytos formulės. Taigi, trišalė taryba sukūrė savo formulę ir jos laikėsi dvejus metus iš eilės.

2019 metais profesinės sąjungos nepasitelkė į diskusijas ekonomistų ir galimai dėl to nepastebėjo, jog Lietuvos banko atstovai, paprašyti pateikti siūlomą sekančių metų (t.y. 2020 m.) dydį, nusprendė ignoruoti Trišalės tarybos taikoma metodiką ir vėl patyliukais pakišo savo modelį. Šis modelis buvo parankus darbdaviams – MMA 2020-iems metams didėjo apie 6 eurus mažiau, nei turėjo, jeigu būtų laikomasi Trišalės tarybos dvejus metus iš eilės taikytos metodikos.

Ir štai nelaimingieji 2020-ieji, Lietuvos bankas ir vėl bruka savo formulę. Buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Eglė Radišauskienė gynė šią formulę, kaip neva visad taikytą vyriausybės, tačiau užklausus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavau tokį atsakymą:

Taip, Vyriausybė 2017-2018 metais, siūlant 2018 metų ir 2019 metų MMA, savo skaičiavimuose rėmėsi einamųjų metų VDU (su priedais ir priemokomis), kuris skelbiamas Ekonominės raidos scenarijuje“ (autoriaus pastaba – VDU dydis, skelbiamas Finansų ministerijos prognozėse, o ne dydis, kurį naudoja Lietuvos bankas).

(rašto originalą galima rasti Lithuanian-Economy.net)

Labai įdomu yra tai, kodėl Vyriausybė nenori tikslios formulės, nors aš pats esu pateikęs ne vieną siūlymą, kaip būtų galima detaliai užfiksuoti formulę, jog nekiltų bereikalingų ginčų, juk tikslas buvo depolitizuoti, argi ne?

SADM atsako:

„Pažymime, kad formulė nėra tiksli ir joje nėra fiksuota, kuris VDU imamas. Manome, jeigu formulė bus tiksli, tai neliks galimybės socialiniams partneriams derėtis ir neliks vietos socialiniam dialogui. “

Įdomus depolitizuojantis politizavimas? Kažkaip keista, bet SADM savavališkai nusprendžia, kiek ir kur socialinio dialogo turi būti Trišalėje taryboje, nors Trišalė taryba sutarė priešingai...

2021 m. MMA – 682 eurai laikantis formulės

Apskaičiavus 5 Europos Sąjungos šalių, turinčių didžiausią MMA ir VDU santykį, vidurkį, gaunamas koeficientas – 0.481. Taigi top 5 šalyse, kur MMA ir VDU santykis didžiausias, MMA vidutiniškai siekia 48.1 proc. VDU. Šį gautą įvertį padauginus iš Finansų ministerijos atnaujintos šių metų vidutinio darbo užmokesčio prognozės, kurioje numatoma, jog VDU šalyje šiemet sieks 1417.4 euro (čia), gauname, jog sekančių metų MMA dydis turėtų siekti: 0.481 x 1417.4= 681.8 euro, o suapvalinus – 682 eurus.

Remiantis Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio prognozėmis, apskaičiuotas MMA turėjo siekti 664 eurus, kaip tai rudenį pristačiau Trišalei tarybai (čia). Tačiau Finansų ministerijai ženkliai padidinus šių metų šalies VDU prognozę, nuo 1380 eurų iki 1417 eurų, atitinkamai didėja ir apskaičiuotas MMA nuo 664 iki 682 eurų.

O bet tačiau...

O bet tačiau, jau visus užknisęs COVID'as... Ir čia bloga žinia profesinių sąjungų atstovams – VDU nebėra VDU, tad kyla labai pagrįstų abejonių, ar galima toliau taikyti Trišalės tarybos formulę. Leiskite paaiškinti: mes galime interpretuoti vidutinį darbo užmokesti, kaip pajamas, kurias gauna darbuotojas, arba mes galime šį dydį interpretuoti kaip dydį, kurį už darbą moka darbdaviai. Įprastais laikais, tai vienos ir tos pačios monetos skirtingos pusės, tačiau laikai dabar ne įprasti, dabar – COVID laikai.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, vyriausybė darė tai, kas buvo būtina ir siekdama išlaikyti nenutrūkstamą darbuotojų ir darbdavių darbinį santykį bei palengvinti ekonomikos atsigavimą, ėmėsi subsidijuoti darbdavių darbo užmokesčio kaštus į prastovas pasiųstiems darbuotojams, taip pat numatė valstybės subsidijas įdarbintiems bedarbiams bei iš prastovų grįžusiems darbuotojams pusės metų laikotarpiui. Iki spalio mėnesio pabaigos ši valstybės subsidijų suma siekė apie 478 milijonus eurų. Tad šioje vietoje kyla dilema – šie pinigai yra įtraukiami į skaičiuojamą VDU dydį.

Jeigu vertinsime per darbuotojų pajamų prizmę, tada šias subsidijas reikia įtraukti, nes tai yra pagalba verslui išlaikyti darbo vietas. Pasibaigus karantino ribojimams ir gyvenimui grįžus į normalias vėžias, darbuotojai gaus savo ankstesnį darbo užmokestį. Tad jeigu iš VDU skaičiavimo pašalintume valstybės dabar mokamas subsidijas, iš esmės nuskriaustume darbuotojus „rytoj“, kai jiems grįžus į normalybę, dalis jų, dėl valstybės suteiktos paramos verslui, gautų dirbtinai sumažintą MMA.

Jeigu vertinsime per darbdavių gebėjimą mokėti darbo užmokesti 2020-ais metais, tada reikia sutikti, jog iš VDU skaičiavimo reiktų pašalinti valstybės subsidijas tam, jog matytume, koks buvo darbdavių realus gebėjimas mokėti darbo užmokestį šiais metais. Tačiau šioje vietoje ir vėl kyla pagrįstų abejonių, ar pandemijos metu, dėl karantino apribojimų veiklą sustabdžiusių įmonių gebėjimas mokėti atlyginimą yra tai, su kuo reiktų lygintis, nustatant sekančių metų MMA, kai, noriu tikėtis, pavyks suvaldyti koronaviruso pandemiją ir gal net vakcinos dėka bus grįžta prie tam tikros normalybės.

Juolab, jog darbdaviai pasiuntę darbuotojus į prastovas, jiems gali dabar mokėti MMA, nepriklausomai nuo to, koks buvo jų prieš-karantininis atlyginimas. Tad dabartinis prastovų paveiktas darbuotojams mokamas darbo užmokestis irgi ne visai atspindi darbdavių gebėjimą mokėti atlyginimus ne krizės metu.

Išdrįsiu apskaičiuoti – jeigu visgi pabandytume apytiksliai įvertinti sekančių metų MMA, atmetus šių metų tikėtinas valstybės išlaidas darbo vietų subsidijoms, gautume apie 1369 eurus siekiantį VDU šiems metams bei atitinkamai 658 eurus siekiantį MMA dydį sekantiems metams.

Kodėl 682 eurai būtų teisingas dydis?

Iš vienos pusės, akivaizdu, jog prognozuojant dabartinį VDU, valstybės subsidijos gelbsti įmones ir užtikrina pajamų tęstinumą prastovose esantiems darbuotojams. Tad darbdavių atstovai būtų teisūs argumentuodami, jog dabar skelbiamas VDU neatspindi jų gebėjimo šiais metais mokėti darbo užmokestį, kai labai daug veiklų yra apribotos arba sustabdytos dėl karantino. Iš kitos pusės visgi, jeigu MMA nustatyme būtų taikomas VDU be valstybės subsidijų, mes iš esmės darytume prielaidą, jog kitais metais, pasibaigus karantino ribojimams, darbdaviai teišgalės mokėti tik 10 proc. likutį nuo MMA, kurį dabar moka patys. Tai būtų labai klaidinga prielaida.

Be to, esama ir kitų argumentų už MMA didinimą iki 682 eurų. Šiuo metu prastovose esančiam darbuotojui, kuris gauna MMA, neto įplaukos siekia 447 eurus, darbdaviui tokia darbo vieta kainuoja 61 eurą , nes valstybė dengia 547 eurus. Padidinus MMA iki 682 eurų sekančiais metais, darbuotojo neto įplaukos padidėtų 45 eurais, darbdavio išlaidos padidėtų tik 8 eurais, nes valstybės subsidija padidėtų 68 eurais. Tad vyriausybė, siekdama įgyvendinti bent minimalius „gerovės valstybės“ standartus, turėtų didinti MMA iki 682 eurų.

Verslui, kuris nėra paveiktas koronaviruso, MMA didinimas yra natūrali kasmetinė procedūra, kai kartu su kylančiu vidutiniu darbo užmokesčiu bei vartojimu šalyje, kartu kyla ir MMA.
Verslui, kuris yra paveiktas karantino ribojimų, 90 proc. MMA (ir jo didinimo) vis tiek dengsime solidariai mes visi – mokesčių mokėtojai. Taip pat, toks verslas gaus subsidijas ir dar 6 mėnesius po karantino pabaigos, o tai padės nepatirti šoko, ypač tokiuose versluose, kurie, tikėtina, ir toliau turės tam tikrus saugumo ribojimus, kaip antai maitinimo paslaugas teikiantis verslas.

Pabaigai

Darbdaviai ir verslo interesus atstovaujanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasidžiaugė šiais metais, apvogdami darbuotojus po 6 eurus nuo galvos, po 72 eurų per metus, o jeigu namų ūkyje yra du MMA gavėjai – po 144 eurus, kurie nukeliavo į darbdavių, o ne darbuotojų kišenę. Tai turi liautis.

Mes negalime tikėtis, jog darbdaviai bus suinteresuoti didinti produktyvias investicijas šalyje, kai adekvačiai ekonomikos raidai nebrangsta nekvalifikuotos darbo jėgos kaina.

Vis dar nemaža dalis šalies gyventojų emigruoja užsidirbti svetur, o darbdaviai išskėstomis rankomis laukia trečiųjų šalių darbuotojų, kuriems ir mažesnis MMA vis dar yra tenkinantis.
Jeigu mums visiems rūpi, jog po koronaviruso karantino ribojimų Lietuvoje būtų daugiau socialinio teisingumo, jeigu norime mažinti skurstančių mūsų šalies darbuotojų emigraciją svetur, turime didinti MMA iki 682 eurų.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.2727

Jurgita Venckutė. Šioje krizėje susikalbėjimo mažiau nei 2008-aisiais (3)

Neseniai Seimas atmetė prezidento veto, taip patvirtindamas, kad nuo šiol skiepytis nenorintys...

Jurgita Navikienė. Darbuotojo motyvavimas – apmokestinamos ir neapmokestinamos priemonės

Darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įmonėje ir padidinti motyvaciją....

Laurynas Ramonas. Ruošiatės sudaryti sandorį: kodėl jums reikalingas teisininkas?

Teisininko profesija labai plati, todėl įprasta specializuotis tam tikrose siaurose srityse. Tai...

Julius Sakalauskas. Kiekvienas gyventojas jau dabar gali pats susimažinti kylančias elektros kainas (16)

Pasauliui kovojant ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su dešimtmečiais nematytu energijos kainų...

Inga Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti (5)

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau...

Top naujienos

Liūdni laikai antivakseriams: gražiausios Kalėdų mugės neskiepytų neįsileidžia, tikrina net pasą (586)

Po metų pertraukos Vokietijoje ir Šveicarijoje vėl vyksta gražiausiomis Europoje vadinamos...

Anapilin iškeliavo buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Stevanas Jelovacas (122)

Atėnų AEK krepšinio klubas sekmadienio vakarą pranešė tragišką žinią. Būdamas 32-ejų...

Dėl COVID-19 izoliuoti migrantai paspruko iš ligoninės: jų laukė iš Belgijos atvykęs tautietis (46)

Į Švenčionių ligoninę dėl grėsmės išplatinti koronaviruso infekciją pristatyti ir čia...

D+Modesta Meškė

Aprangos ekspertė išaiškino, kaip išsirinkti kelnes pagal ūgį ir figūros tipą: vadovaukitės šiais principais ir niekada nesuklysite (1)

Stovėdami priešais parduotuvių lentynas ar naršydami internetinių parduotuvių puslapiuose...

Kaune kritusi „Baskonia“ Barselonoje įrašė antrąjį pralaimėjimą Jasikevičiaus auklėtiniams (20)

Netikėtumą Ispanijos ACB krepšinio pirmenybėse pateikė dviejų lietuvių atstovaujama Vitorios...

Omikron atmaina pasiekė Estiją: nustatyti du atvejai (49)

Estijoje nustatyti du užsikrėtimo COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 įtariamos...

Gaisro suniokota Kauno eglė jau baigta tvarkyti pasigėrėti atgimusiu Kalėdų simboliu traukia minios žmonių (169)

Vandalo padegta ir nuo kilusio gaisro nemenkai nukentėjusi Kauno Kalėdų eglė jau atgavo...

Saudo Arabijoje triumfavęs Hamiltonas padėjo pamatą neįtikėtinam „Formulės 1” sezono finišui (7)

Pirmųjų istorijoje Saudo Arabijos „ Formulės 1 ” lenktynių kulminacija sirgaliams padovanojo...

Šventiniams koncertams su mama besiruošianti Asmik Grigorian: vis bandau prisijaukinti Kalėdas

Operos solistė Asmik Grigorian šiais metais šventinį laikotarpį praleis Lietuvoje – neslepia,...