aA
Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės.
Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus. Nuo 2017 m. 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie finansus planuoja nuolat, bei planuojančių biudžetą ruošiantis įsigyti brangesnį pirkinį. Koronaviruso krizė daugeliui priminė seną gerą tiesą, kaip svarbu planuoti pajamas ir išlaidas bei dalį lėšų skirti taupymui ir finansiniam rezervui kaupti.

Pandemijos atneštos, o tiksliau – primintos finansų pamokos gali padėti išsiugdyti ir finansinį atsparumą, ir tvarią finansinę elgseną apskritai. Tad kaip turėtų atrodyti nauja finansinė pradžia po pandemijos, kokius įpročių reikėtų prisiminti, o kuriuos „mesti per bortą“?

Biudžeto planavimas – ne tik mintyse

Asmeninis ar šeimos biudžetas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jis padeda užtikrinti, kad finansų nepritrūks būtinosioms išlaidoms. Juk neplanuodami išlaidų galime nė nepastebti, kad mėnesio gale sąskaita už komunalines paslaugas yra didesnė nei pinigų likutis banko sąskaitoje.

Biudžetas taip pat svarbus ir siekiant sukaupti finansinę pagalvę netikėtiems atvejams, kada smarkiai sumažėja pajamos ar netikėtai padidėja išlaidos. Asmeninį ar šeimos biudžetą planuoti ir valdyti veiksmingiausia pasitelkus išmanius biudžeto įrankius, pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke esantį funkcionalumą „Mano biudžetas“, įvairias išmaniojo telefono programėles ir netgi paprastą excel lentelę.

Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, didžioji dalis gyventojų (71 proc.) biudžetą planuoja intuityviai, tai yra, savo mintyse. Taip planuojančių biudžetą nuo 2017 m. padaugėjo 3 procentiniais punktais.

20 proc. apklaustųjų sako, kad finansus planuoja pajamas ir išlaidas fiksuodami popieriuje, 15 proc. respondentų turi susikūrę savo sistemą elektronine forma, o savo interneto banke paskyroje esančiais įrankiais naudojasi 8 proc. gyventojų.

Pagrindinis tikslas – sukaupti finansinį rezervą

Nepaisant to, kad per trejetą metų sumažėjo savo biudžetą planuojančių gyventojų, išaugusios jų pajamos sudarė sąlygas finansinius netikėtumus pasitikti šiek tiek geriau pasirengus. Tyrimas rodo, kad gyventojų, nesukaupusių jokio finansinio rezervo ar turinčių santaupų, kurių pakaktų vos iki trijų mėnesių, sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Vis dėlto, jokio finansinio rezervo arba labai mažą rezervą turėjo didesnioji gyventojų dalis – net 58 proc. Todėl netikėtai užklupusi koronaviruso krizė daugelį mūsų privertė suvokti finansinės saugumo pagalvės svarbą čia ir dabar. Kaip rodo gyventojų apklausa, 72 proc. lietuvių per karantiną suprato, kaip svarbu turėti sukaupus „finansinius lašinukus“.

Per mėnesį atsidėdami 10–20 proc. savo pajamų, turėtume siekti sukaupti maždaug 3–6 mėnesių namų ūkio išlaidų dydžio finansinę pagalvę. Net jei nebesusidursime su panašia krize, finansinis rezervas pagelbės, pavyzdžiui, netikėtai praradus darbą, sušlubavus sveikatai arba tiesiog prireikus didesnės sumos sugedusio automobilio remontui.

Laikas parodys, ar, supratę finansinio rezervo ir biudžeto planavimo svarbą, laikysimės tvaresnės finansinės elgsenos. Ar visgi atleisime vadeles ir grįšime prie senų įpročių, kurie šalyje įvedus karantiną mums sukėlė nemažai įtampos.

Belieka tik patiems sau palinkėti, kad išmoktos netikėto karantino pamokos nenueitų veltui, o bet kokias asmenines ar visuotines finansines negandas pasitiktume labiau pasirengę nei šių metų kovą, kai mus užklupo pasaulinė pandemija.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Živilė Stankevičiūtė. Darbuotojų įvairovės valdymas organizacijoje „naujo normalumo“ kontekste (1)

Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie...

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino?

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Marius Dubnikovas. „Rail Baltica“ projektas gelbėjimosi ratas Lietuvos ekonomikai, jeigu... (8)

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti,...

Bronius Miežutavičius. Gamtosaugininkai rodo neveiklumą ir bando pelnytis įmonių sąskaita (1)

Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo didžiausiai...

Greta Šiaučiulytė. Pirmojo vasaros mėnesio pabaiga finansų rinkose – su nerimo prieskoniu (2)

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos...

Top naujienos

Buvusios sovietų biologinių ginklų laboratorijos Maskvai dabar labai nepatinka: ragino pradėti net oro atakas (1)

Vienas didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užsienio politikos pasiekimų tapo aršios...

Lietuvių apklausa apie seksualinį gyvenimą atskleidė tikrąją situaciją: ginekologė įspėja dėl pasekmių

Didžioji dalis visuomenės nepajuto karantino įtakos santykiams ir išlaikė įprastą seksualinį...

Per parą šalyje patvirtinti 5 nauji koronaviruso užsikrėtimo atvejai Trys atvejai – įvežtiniai (19)

Lietuvoje šeštadienį patvirtinti 5 nauji koronaviruso užsikrėtimo atvejai, bendras ligos atvejų...

Gegužę bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje nukrito labiausiai visoje euro zonoje

Naujausi Europos centrinio banko (ECB) skaičiai rodo, kad 2020 m. gegužę Lietuva užėmė...

Paskui šviežias bulves atėjo tikrintojai – ne visi turguje sugeba įrodyti, kad patys jas augino

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės...

Girtos abiturientės kelionę į egzaminą pasmerkęs Morkūnas šioje istorijoje įžvelgė ir pliusų: o ką daryt? (90)

Nors šią savaitę abiturientai laikė ne vieną svarbų egzaminą, šias aktualijas nurungė viena...

Biologinį, įvaikintą ir globojamą vaikus auginanti mama – atvira iki skausmo: buvo akimirkų, kai dukra sakė, kad sesės nebenori (54)

Šiandien Lietuvoje yra minima Globėjų diena. Galbūt daugelis pagalvoja apie galimybę padėti...

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (224)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Baro terasos statybos papiktino gyventojus: išsigandę dėl triukšmo kyla į kovą (31)

Bare Žvejų g. 7 jau kurį laiką tvarkosi nauji šeimininkai, planuojantys plėsti veiklą....

|Maža didelių žinių kaina