Tenka pripažinti, kad „Metrail“ istorija identifikavo sistemines pakuočių atliekų, apskritai atliekų tvarkymo problemas.
Jolanta Bernotaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Taikos susitarimas tarp pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių viešųjų įstaigų ir Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžios įstaigos būtų sukūręs tam tikrą atokvėpio laikotarpį, kuris būtinas permąstant veikiančios atliekų tvarkymo sistemos ydas ir rengiant įstatymų pakeitimus.

Bet ir elegantiškas „Metrail“ istorijos užbaigimas anaiptol nereiškia, kad nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo sistema yra tinkama ir pasiteisinusi. Ar esame garantuoti, kad įmonės, sudariusios sutartis su pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančiomis įstaigomis ir tinkamai vykdančios savo sutartinius įsipareigojimus, ateityje, pasibaigus „Metrail“ istorijai, neatsidurs situacijoje, kad neturės (negaus) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų ir bus priverstos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis?

Trumpas teisinis kontekstas: gamintojai ir importuotojai (Įmonė) privalo apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. Jeigu pakuotės naudojamos ne savo reikmėms, jų atliekų tvarkymo organizavimas iš esmės gali būti vykdomas vieninteliu, kolektyviniu, būdu – per atliekų tvarkymą organizuojančią įstaigą (Organizaciją). Įmonė gali būti tokios Organizacijos dalyviu arba su ja sudaryti sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei kitų Įmonės pareigų vykdymo. Organizacija, pagal teisės aktus suorganizavusi atliekų sutvarkymą, įmonėms išduoda dokumentus, kurie patvirtina, kad pakuočių atliekos sutvarkytos. Šie dokumentai yra pagrindas taikyti mokesčio lengvatą – t. y. leidžiama nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, nes privaloma dalis pakuočių atliekų sutvarkyta - valstybės (Vyriausybės) nustatyta užduotis įvykdyta. Pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių įstaigų (Organizacijos) veikla – licencijuojama, tai reiškia, kad valstybės institucijos prireikus imasi poveikio priemonių – stabdo ar naikina licencijos galiojimą ir pan.

Valdžios institucijų atstovai dažnai primena vieną iš atliekų tvarkymo principų – gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą. Tačiau problema yra ne gamintojo ar importuotojo noras išvengti atsakomybės, problema yra situacija, kai Įmonė, elgdamasi pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, sumokėjusi už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų pareigų vykdymą, turi susimokėti ir aplinkos taršos mokestį už nesutvarkytą tam tikrą pakuočių atliekų kiekį.

Tai reiškia, kad Įmonė iš esmės atsako už galbūt nepasiteisinusį teisinį reguliavimą, už subjektų, kurių ji negali kontroliuoti, neveikimą ar netinkamą veikimą.

Atsižvelgiant į tai, neišvengiamai kyla klausimas – ar aplinkos taršos mokesčio mokėjimas neturėtų būti Organizacijos, su kuria įmonė sudaro sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, priedermė? Juolab kad valstybės institucijos turi įgalinimus vykdyti šių Organizacijų priežiūrą per jų veiklos licencijavimą. Be to, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas jau šiuo metu nustato tam tikros kontrolės būdą – Organizacijoje sudaromą kontrolės tarybą, į kurią turi įeiti ir Aplinkos ministerijos atstovas.

Atliekų tvarkymo sistema sudėtinga tiek dėl dalyvaujančiųjų kiekio, tiek dėl veikiančio atliekų tvarkymo modelio parinkimo. Atliekų tvarkymo standartai Europos Sąjungoje auga, taisyklės griežtėja. Atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas – pagrindinės atliekų tvarkymo kryptys; pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, reikalavimai atliekų rūšiavimui tik didės. Nesukūrus aiškios atliekų, pakuočių atliekų tvarkymo sistemos – su suprantamomis, pagrįstomis ir aiškiomis kiekvieno dalyvio atsakomybės ribomis ir tinkamais finansiniai instrumentais, nebus įmanoma pasiekti ES direktyvose keliamų tikslų. Neginčijama, kad įmonės atsakingos už atliekų sutvarkymo kaštų padengimą, visuomenės švietimą ir pan., bet jos negali būti atsakingos už atliekų tvarkymo politikos formavimą ir tinkamo teisinio reguliavimo nustatymą. Kad ir principas – moku už tiek atliekų, kiek išmetu: ar kiekvienas iš mūsų turime galimybę juo pasinaudoti?

Sveikintini Aplinkos ministerijos žingsniai reaguojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų pastabas, Valstybės kontrolės rekomendacijas ir tobulinant institucinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sąrangą, kontrolės mechanizmą. Tačiau skubūs ir apgalvoti atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai būtini verslui, kiekvienam žmogui, norinčiam oriai gyventi saugioje aplinkoje, kurios grožiu ir kokybe galėtų džiaugtis ne viena karta, ir Vyriausybei, siekiančiai pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (38)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (19)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Eglė Džiugytė. Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas (10)

Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną.

Indrė Genytė-Pikčienė. Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti (3)

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc.,...

Top naujienos

„Žalgiris“ – tikras fenomenas: kodėl žaliai baltas kraujas taip masina Eurolygos turčius? lyderis – pagal du rodiklius (11)

Jau tapo įprasta, kad kasmet į kovą prieš galingiausias Europos krepšinio armijas stojantis Kauno...

Kelyje po Europą: džiaugsmas piniginei, laisvėje gyvenančios beždžionės ir laimingi žmonės (5)

Įspūdžius apie mūsų kelionę reikia skaityti vienu įkvėpimu. Tai – kaip greitas veiksmo...

Užkalnis: kaip jums paaiškinti, kad jūsų restoranas blogas? (184)

Žinau, kad daug kas galvoja, kad man patinka kritikuoti restoranus ir visaip prie jų kabinėtis....

Septyneri metai namo statyboms: pora atskleidė, kas atėmė daugiausia laiko ir pinigų (113)

Namo statybos – ilgai trunkantis ir nelengvas procesas, kuris gali trukti keletą metų ar net...

Peskovas: Merkel ir Putinas planuoja naują formatą dėl Sirijos

Rusija ir Vokietija sieks naujo formato su Prancūzija ir Turkija, kad būtų stabilizuota padėtis...

Draugas papasakojo apie Grafininos parodytas kaukes: jei ji gyva ir stebi šią situaciją – jai tai brangiai kainuos (53)

Paskelbus be žinios dingusios Sandros Grafininos paiešką, suimtas jos vyras Nigelas Westas. Šią...

Netikėčiausios vestuvių tendencijos: sodybos primirštos – ieškoma kur kas egzotiškesnių vietų (7)

Beveik netenka organizuoti vestuvių tikroje kaimiškoje sodyboje – šiuolaikinės poros renkasi...

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (614)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Benediktas Vanagas leidosi į avantiūrą vaikams paaiškinti žodį iš „F“ raidės ir sekso prašymą (20)

„Lietuva yra geriausia vieta auginti vaikams. Tiesą pasakius, tai galėtų būti ir nemaža...

„Karklės“ lankytojų stilius: svarbiausia patogumas (1)

Į nuo penktadienio besitęsiantį „Karklė Live Music Beach 2018“ festivalį susirinko...