Tenka pripažinti, kad „Metrail“ istorija identifikavo sistemines pakuočių atliekų, apskritai atliekų tvarkymo problemas.
Jolanta Bernotaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Taikos susitarimas tarp pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių viešųjų įstaigų ir Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžios įstaigos būtų sukūręs tam tikrą atokvėpio laikotarpį, kuris būtinas permąstant veikiančios atliekų tvarkymo sistemos ydas ir rengiant įstatymų pakeitimus.

Bet ir elegantiškas „Metrail“ istorijos užbaigimas anaiptol nereiškia, kad nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo sistema yra tinkama ir pasiteisinusi. Ar esame garantuoti, kad įmonės, sudariusios sutartis su pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančiomis įstaigomis ir tinkamai vykdančios savo sutartinius įsipareigojimus, ateityje, pasibaigus „Metrail“ istorijai, neatsidurs situacijoje, kad neturės (negaus) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų ir bus priverstos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis?

Trumpas teisinis kontekstas: gamintojai ir importuotojai (Įmonė) privalo apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. Jeigu pakuotės naudojamos ne savo reikmėms, jų atliekų tvarkymo organizavimas iš esmės gali būti vykdomas vieninteliu, kolektyviniu, būdu – per atliekų tvarkymą organizuojančią įstaigą (Organizaciją). Įmonė gali būti tokios Organizacijos dalyviu arba su ja sudaryti sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei kitų Įmonės pareigų vykdymo. Organizacija, pagal teisės aktus suorganizavusi atliekų sutvarkymą, įmonėms išduoda dokumentus, kurie patvirtina, kad pakuočių atliekos sutvarkytos. Šie dokumentai yra pagrindas taikyti mokesčio lengvatą – t. y. leidžiama nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, nes privaloma dalis pakuočių atliekų sutvarkyta - valstybės (Vyriausybės) nustatyta užduotis įvykdyta. Pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių įstaigų (Organizacijos) veikla – licencijuojama, tai reiškia, kad valstybės institucijos prireikus imasi poveikio priemonių – stabdo ar naikina licencijos galiojimą ir pan.

Valdžios institucijų atstovai dažnai primena vieną iš atliekų tvarkymo principų – gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą. Tačiau problema yra ne gamintojo ar importuotojo noras išvengti atsakomybės, problema yra situacija, kai Įmonė, elgdamasi pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, sumokėjusi už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų pareigų vykdymą, turi susimokėti ir aplinkos taršos mokestį už nesutvarkytą tam tikrą pakuočių atliekų kiekį.

Tai reiškia, kad Įmonė iš esmės atsako už galbūt nepasiteisinusį teisinį reguliavimą, už subjektų, kurių ji negali kontroliuoti, neveikimą ar netinkamą veikimą.

Atsižvelgiant į tai, neišvengiamai kyla klausimas – ar aplinkos taršos mokesčio mokėjimas neturėtų būti Organizacijos, su kuria įmonė sudaro sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, priedermė? Juolab kad valstybės institucijos turi įgalinimus vykdyti šių Organizacijų priežiūrą per jų veiklos licencijavimą. Be to, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas jau šiuo metu nustato tam tikros kontrolės būdą – Organizacijoje sudaromą kontrolės tarybą, į kurią turi įeiti ir Aplinkos ministerijos atstovas.

Atliekų tvarkymo sistema sudėtinga tiek dėl dalyvaujančiųjų kiekio, tiek dėl veikiančio atliekų tvarkymo modelio parinkimo. Atliekų tvarkymo standartai Europos Sąjungoje auga, taisyklės griežtėja. Atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas – pagrindinės atliekų tvarkymo kryptys; pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, reikalavimai atliekų rūšiavimui tik didės. Nesukūrus aiškios atliekų, pakuočių atliekų tvarkymo sistemos – su suprantamomis, pagrįstomis ir aiškiomis kiekvieno dalyvio atsakomybės ribomis ir tinkamais finansiniai instrumentais, nebus įmanoma pasiekti ES direktyvose keliamų tikslų. Neginčijama, kad įmonės atsakingos už atliekų sutvarkymo kaštų padengimą, visuomenės švietimą ir pan., bet jos negali būti atsakingos už atliekų tvarkymo politikos formavimą ir tinkamo teisinio reguliavimo nustatymą. Kad ir principas – moku už tiek atliekų, kiek išmetu: ar kiekvienas iš mūsų turime galimybę juo pasinaudoti?

Sveikintini Aplinkos ministerijos žingsniai reaguojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų pastabas, Valstybės kontrolės rekomendacijas ir tobulinant institucinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sąrangą, kontrolės mechanizmą. Tačiau skubūs ir apgalvoti atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai būtini verslui, kiekvienam žmogui, norinčiam oriai gyventi saugioje aplinkoje, kurios grožiu ir kokybe galėtų džiaugtis ne viena karta, ir Vyriausybei, siekiančiai pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dovilė Jankauskytė. Darbo užmokestis ir viešieji pirkimai: nori laimėti – pasiruošk mokėti daugiau (4)

2018 m. sausio 1 d., praėjus lygiai pusei metų nuo daug pokyčių atnešusios Viešųjų pirkimų...

Deivis Valiulis. Butai vietoje stadiono? Griežtai draudžiama! (2)

Nekilnojamojo turto ( NT ) vystytojai turėtų suklusti – formuojasi teismų praktika, pagal kurią...

Kvailių žvejonė (8). Lupikavimas pasirašant namo pirkimo–pardavimo sutartį (1)

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ išleido Nobelio premijos laureatų ekonomistų...

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (5)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (15)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Top naujienos

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius (292)

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Smulkaus verslo realybė: buvęs partneris prasiskolino, o dabar mėto pėdas (15)

„Jis galimai sukčiavo“, „tiesiog piktybiškai apgavo“, „aš jį jau beveik sapnuoju“ –...

Geros žinios norintiems parduoti naudotą automobilį: dabar lengva kaip niekada (32)

„Ukrainiečių daugėja kiekvieną dieną. Galima taip pasakyti: dabar yra ukrainiečių daugėjimo...

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (51)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Petrauskas apie „Žalgirio“ žygį Europoje: su šiuo sezonu niekas nesibaigia (13)

„Šis „Žalgiris“, kuris dabar atsirado, jis nedings. Galbūt vienas žaidėjas išeis, kitas....

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma (5)

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (453)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Socialiniuose tinkluose – aršios diskusijos dėl Meghan Markle šukuosenos balsavimas (14)

Pasigirdus kritikai, kad nuotaka Meghan Markle savo vestuvių ceremonijoje pasirodė netinkamai...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (69)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Atminties spąstai: kur dingsta vaikystės prisiminimai? (6)

Savo vaikystę atsimename labai fragmentiškai. Atmintyje gali likti kokia nors ypatinga diena,...