Konsultacijų bendrovė PWC skaičiuoja, kad dar 2013 m. penki pagrindiniai dalinimosi ekonomikos sektoriai, tarp kurių yra ir automobiliai, pasauliniu mastu generavo 15 mlrd. JAV dol. pajamų, kai tradicinis nuomos sektorius – 240 mlrd.
JAV dol. 2025 m. situacija kardinaliai keičiasi – dalinimosi ekonomika generuos 335 mlrd. JAV dol. Tiek pat, kiek tradiciniai verslai.
Įspūdingas augimas, kuris nepripažįsta sienų: jei dar ankstesniais metais apie apgyvendinimo „Airbnb“ ar pervežimo „Uber“ skaitėme kaip užsienio naujienas, tai šiandien jie yra mūsų gyvenimo dalis. Nedidelėms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, tokie pokyčiai gali turėti esminį poveikį – galime tapti šių procesų dalimi, kūrėjais, eksperimentatoriais arba pasyviais naujovių naudotojais.
Natūralu, ateinant naujovėms, kyla diskusijos, nuomonės pasidalina „už“ ir „prieš“, nes paliečiami ne tik interesai, bet ir įpročiai.
Atstovaudamas dalinimosi ekonomikai, kurios dalis yra taksi programėlė „Taxify“, galiu pasakyti, kad ši diskusija yra dvejopa – apie konkretaus sektoriaus kaitą, šiuo atveju aš kalbėsiu apie taksi verslą, ir apie tai, ką visuomenei duoda dalinimosi ekonomika.
Kaip atrodo tradicinis taksi verslas?
Tai taksi automobilių parkas, kur vairuotojai dirba visą darbo dieną, o klientai susisiekia su jais dažniausiai telefonu.
Su interneto ir įrenginių plėtra padaugėjo komunikacijos priemonių, kuriomis galima iškviesti taksi automobilį – taip pat ir išmaniosiomis programėlėmis.
Atsiradus joms, pasikeitė visa taksi ekosistema – jos leidžia įvardinti, kuriuo paros metu mieste trūksta automobilių, ko tradicinėmis priemonėmis nebuvo galima padaryti.
Geresnis koordinavimas ir planavimas leidžia padaryti taip, kad visą parą, net piko metu, keleivis suras automobilį ir nuvyks, kur jam reikia.
Dar vienas lūžis įvyksta, kai pats taksi verslas atsiveria – šalia tradicinių taksi automobilių atsiranda vadinamieji pavėžėtojai – vairuotojai, kurie savo asmeniniais automobiliais ir laisvu metu užsiima keleivių pervežimu.
Suderinus abu šiuos verslo modelius, galutinis vartotojas gauna geriausią kainą, o šalies gyventojai gali gauti papildomų pajamų, nes iki šiol neturėjo tokios galimybės. Nors privalumai akivaizdūs, bet keičiantis verslo modeliui diskusija išlieka aktyvi.
Vienas pagrindinių pavėžėjimo verslo priešininkų argumentų – tai, kad nėra aiškiai nustatytų taisyklių šalies mastu.
Tai tiesa: nėra įstatymų ir poįstatyminių aktų ne tik Lietuvoje, kaip vertinti vairuotoją, kuris vietoje krūvos licencijų ir prietaisų, apsiginklavęs mobiliuoju telefonu su programėle, laisvu metu teikia taksi paslaugas.
Didžioji problema ta, kad progresas vyksta tokia sparta, jog teisinis reguliavimas turi bėgti iš paskos.
Tas pastebima ne vienoje srityje – pavyzdžiui, nors didžioji dalis šalies statybų įmonių statant pastatus naudoja informacinį pastatų modeliavimą (angl. Building information modeling), tačiau šalies aktai nereglamentuoja jo naudojimo.
Bet kuris profesionalas pasakys, kad toks projektavimo būdas yra progresyvus, bet įstatymiškai jis yra „pilkoje“ zonoje.
Tad kodėl taksi versle nepasinaudojus mobiliųjų programėlių patirtimi ir nepakeitus tradicinio verslo į progresyvesnį? Šiandien mobilioji programėlė „Taxify“ ir dvipusė vertinimo sistema leidžia kurti nepalyginamai skaidresnį ir patrauklesnį vartotojams verslo modelį.
Taksi licencija, taksi vairuotojo sertifikatas, taksometras, čekių spausdinimo aparatas, čekiai – visi šie dalykai gali būti pakeisti šiuolaikišku techniniu sprendimu.
Techninė bazė leidžia sekti kiekvieną kelionę ir pateikia tokius rodiklius, kaip kelionės duomenys, kliento pasitenkinimas, sąskaita, kas aktualu mokesčių mokėjimui.
Yra ir nematoma visa šio reikalo pusė – kiekvienas papildomas reikalavimas, ar tai vairuotojui, ar tai automobiliui, visi papildomi reguliavimai didina sąnaudas, o jos, kaip žinia, nugula ant galutinio vartotojo pečių.
Antras priešininkų argumentas – konkurencinės aplinkos iškraipymas.
Esą tradiciniai, licencijuoti taksi vairuotojai dėl reikalavimų atsiduria nelygiavertėje pozicijoje, lyginant su pavėžėtojais. Bet pažiūrėkime iš kliento pusės. Su mobiliųjų technologijų pagalba transporto paslauga gali būti teikiama už patrauklesnę kainą, su tikslesne apskaita, vairuotojai vertinami čia ir dabar, o ne kas kelerius metus, kaip yra su licencijavimo tvarka.
Tikslesnė apskaita leidžia ir patiems vairuotojams geriau prisitaikyti prie keleivių srautų, kelionių planavimo ir degalų sąnaudų kontrolės – o visa tai reiškia sutaupytą laiką. Vadinasi, per tą patį laiką vairuotojas gali aptarnauti didesnį kiekį klientų.
Pavyzdys iš praktikos – turbūt ne vienam piko metu ar savaitgalį vakare teko ilgą laiką laukti taksi. O kai kada jis ir išvis neatvažiuodavo. „Taxify“ patirtis Vilniuje, kur dirbama tiek su tradiciniais taksi vairuotojais, tiek su pavėžėtojais, rodo, kad tokių atvejų sumažėja, nes aktyviai reaguojama į paklausą – tai, ko negali aptarnauti tradiciniai taksi vairuotojai, padeda pavėžėtojai.
Bet kokie įėjimo barjerai mažina konkurenciją, didina stagnaciją, o mažesnė konkurencija ir stagnacija reiškia mažesnę naudą klientui.
Kai taksi vairuotojai ir pavėžėtojai konkuruoja dėl klientų, dalis tradicinių taksi vairuotojų bus priversti gerinti savo automobilių ir paslaugos teikimo kokybę, kas galutiniam vartotojui reikš didesnį komfortą.
Trečias argumentas – saugumas.
Esą pavežėjų turimas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra nepakankamas užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugumą, kai yra suteikiama vežimo paslauga.
Kaip minėjau, teisinis reglamentavimas nespėja su gyvenimu, tačiau verslas priverstas reaguoti į pokyčius. „Taxify“ jau pasirašė sutartį su viena didžiausių draudimo bendrovių Baltijos šalyse, kuri užtikrins ne tik keturių keleivių, bet ir pavėžėtojo draudimą. Taip suteiksime erdvės pavėžėjimo paslaugai, kurios, kaip rodo užklausos, nori klientai, kol bus sutvarkyta teisinė paslaugos bazė.
Reakcija į pavėžėtojus rodo, kokio masto pokyčiai mūsų laukia. „Airbnb“, „LeftoverSwap“, „HomeDine“, „Zaarly“, „Taxify“ ir kitos mobiliosios programėlės, kurios įkūnija dalinimosi ekonomiką, yra globalių pokyčių dalis, kurie neabejotinai pakeis pasaulinę ekonominę tvarką. Kiekvienas sektorius turės spręsti, kaip įsileisti permainų vėjus pas save.
Logistika yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo sričių, tad kuo greičiau sustyguosime tradicinį ir naująjį verslą, tuo didesnę naudą gausime visi.
Patirtis rodo, kad tai yra įmanoma, deja, visų problemų pats verslas negali išspręsti, nors ir bando – reikalingos reguliavimo permainos, atsižvelgiant į šiandienos realijas.
