Todėl taip jautriai buvo sureaguota ir į šių metų matematikos brandos egzamino rezultatus, kai minimalios kartelės neįveikė net 35 proc. abiturientų. Suskaudo ne tik tiksliųjų mokslų sektoriui ar verslui, bet ir visai visuomenei. Tai rodo bręstantį pokytį.
Žinoma, vieno ar kito egzamino laikymas toli gražu nereiškia, kad būtinai dirbsi geriau apmokamą darbą, nors tą dalis tyrimų ir patvirtina, nes turime ne vieną sėkmingo persikvalifikavimo istoriją, pritraukiame vis daugiau talentų iš užsienio ir pan., tačiau kartu puikiai parodo jaunų šalies gyventojų nuostatas. Lietuvai trūksta ne tik stiprias tiksliųjų mokslų žinias turinčių specialistų, bet ir supratimo, kaip veikia technologijos ir kokią realią vertę visiems jos neša.
Audras sukėlė matematika? Su IT ir fizika – dar liūdniau
Jei iš 22 tūkst. abiturientų matematikos egzaminą šiemet laikė 14,1 tūkst. arba 64 proc., tai informatikos – 6 kartus mažiau (10 proc. arba 2,3 tūkst.). Su fizika, pelnytai vadinama mokslų motina, dar liūdniau – šį egzaminą laikė vos 8 iš 100 mokyklą baigiančiųjų.
Žinoma, priežastys nėra tik objektyvios – matematikos egzamino rezultatas privalomas, siekiant stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Taigi daugelis jį renkasi ne iš pašaukimo, o iš praktinės naudos.
Vis dėlto populiariausias jau ne vienerius metus – visiškai laisvai pasirenkamas anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti šiemet rinkosi 18 tūkst. jaunuolių, maždaug puse tūkstančio daugiau net nei valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą (dar 9 tūkst. laikė mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą). Stebėtina, tiesa?
Informatika – naujoji anglų kalba
Jei anglų kalbai pavyko tapti prestižiniu mokslu, vadinasi, gali pavykti ir informatikai. Priežastys, kodėl taip nutiko, greičiausiai yra labai įvairios – nuo realiai matomos vertės ir naudos (anglų kalba iš tiesų atveria ir daugiau turinio, mokymosi ar įsidarbinimo galimybių) iki tapimo šiaip ar taip nebeatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau tai galioja ir IT.
„Informatika – naujoji anglų kalba“, – tokį tikslą kelia Monika Katkutė-Gelžinė, programos „Vedliai“, padedančios jau daugiau nei pusei Lietuvos pradinių klasių mokytojų pasiruošti ir kūrybiškai integruoti informatiką pamokose, įkūrėja. Ir, vertinant visas aplinkybes, sunku su tuo nesutikti.
Praktika rodo, kad informatika gali būti skirtingų mokomųjų dalykų dalis, o ilgainiui tapti stipriu, neatsiejamu ir vėliau lengvai monetizuojamu kiekvieno vaiko įgūdžiu. Jei prieš 10 metų būtent anglų kalba buvo laikoma prestižiniu mokslu, dabar matome, kad šios kalbos žinių reikia praktiškai visiems, aukštesnius tikslus karjeroje sau keliantiems. Neprireiks nė 10-ies metų, kol taip nutiks ir su IT. Kiekvienas privalės turėti bent minimalius IT įgūdžius, jei savo darbe norės išlikti konkurencingas. Kodėl pamatų tam nepradedame kloti jau dabar?
Lietuvos IT sektorius konkurencingas, o pati šalis?
Lietuvoje šiandien trūksta aukštą pridėtinę vertę galinčių kurti specialistų, mūsų šalies švietimo sistema nepajėgi pakankami jų paruošti, tad startuoliai patys imasi priemonių, pritraukdami talentus į IT. Niekas nediskutuoja, ar Lietuvos IT sektorius yra pakankamai konkurencingas. Jau šiandien vidutinis atlyginimas startuoliuose siekia 3026 eurų iki mokesčių ir per metus augo 15 proc. Patyrę specialistai gali uždirbti nuo 5 tūkst. eurų „į rankas“ ir daugiau, o kai kuriose įmonėse algos Lietuvoje jau tolygios mokamoms Berlyne.
Vis dėlto verslas nėra pajėgus pats išspręsti visos Lietuvos IT talentų trūkumo problemos. Tam būtinas nuoseklus ir nepertraukiamas Lietuvos visuomenės bei valdžios fokusas. Kelkime klausimus, ar konkurencinga yra Lietuva su savo požiūriu į IT svarbą? Ar mes norime, kad aukštos pridėtinės vertės įmonės kurtųsi Lietuvoje? Ar galime paruošti talentus?
Lietuvoje galime kurti pasaulinio lygio inovacijas, stiprinti vidurinę klasę, ir kartu – visą šalį. Investuotojai šiandien neieško pigios darbo jėgos. Jie ieško komandos, kuri gali kurti globalius produktus. Potencialo tam turime ir tą asmeniškai girdėjau ne iš vieno jų. Mums tiesiog reikia padaryti namų darbus, kad turėtume, ką pasiūlyti, ir kaip parodyti savo šalies konkurencingumą. Tad ir pradėkime nuo požiūrio į informatikos ir kitų tiksliųjų mokslų svarbą.
