aA
Sparčiai daugėjant naujų COVID-19 atvejų neišvengiamai teks imtis vis griežtesnių atsakomųjų priemonių ir veiklos ribojimų. Kaip tai paveiks po pirmosios bangos dar neatsigavusią ekonomiką? Jei būtų kartojamas pavasario scenarijus, kokia būtų vieno eilinio Lietuvos rajono karantino kaina?
Inga Balnanosienė
Inga Balnanosienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pateiksiu kelis skaičius. Pavyzdžiui, apie 12 tūkstančių gyventojų turinčiame rajone, savarankiškai dirbančių žmonių pajamų kompensavimas valstybei kainuotų per 500 tūkst. eurų. Tai – tik vieno rajono dviejų savaičių karantino kaina. Ir tai – ne viskas, nes užsidarant sektoriams ir stabdant veiklas (kaip buvo pavasarį) įsijungia visas karantino apsaugos mechanizmas: prastovos, subsidijos ir kitos išmokos.

Jei prisiminsime 2020 metų pavasarį priimtas priemones, vien tik darbuotojų prastovų išmokos Lietuvai kainavo 164 milijonus eurų. Po prastovų pradedamos mokėti subsidijos ir kitos socialinės apsaugos. Už jas iki šiol esame išmokėję 276 milijonus eurų. Dar yra darbo paieškos išmoka (DPI), kuri įgyvendinama kaip vienkartinė riboto galiojimo pagalbos priemonė. Ji baigiasi gruodžio 31-ąją. Iki metų pabaigos tai valstybei kainuos per 66 milijonus eurų.

DPI – vienintelė išmokų rūšis, kuri nebedidėtų dar sykį viską uždarius, nes ji būtų mokama pagal ankstesnį planą – iki anksčiau nurodytos datos. Visa kita reikėtų pradėti organizuoti iš naujo. Susumavus duomenis (ir kalbant tik apie pinigus) karantinas iki šios dienos mūsų valstybei kainavo 406 milijonus eurų.

Kalbu tik apie tas priemones, kurios buvo įgyvendintos per Užimtumo tarnybą.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Mes per įvairias išmokų formas administruojame jas pusei milijono Lietuvos gyventojų. Tarkime, jei viso to nebūtų buvę ir pavasarį valstybė nebūtų skyrusi paramos darbuotojų prastovoms ir įmonių subsidijoms, daugelis tų žmonių tikriausiai būtų buvę atleisti.

Manoma, kad darbo būtų netekę mažiau nei pusė šių asmenų: 200 tūkstančiai. Vien jau tokiu atveju, skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį reintegracijos į darbo rinką valstybės išlaidos buvusiems aktyviems darbuotojams būtų sudariusios apie 872 milijonus eurų. Dvigubai daugiau nei į darbo vietų išsaugojimą buvo investuota šiemet.

O juk nedarbą lydi kitos pasekmės. Auga psichologinė įtampa, ypač tai jaučiama regionuose. Didėja socialinė atskirtis – irgi didžioji regionų bėda. Tad ką reikėtų daryti ateityje norint toliau išlaikyti sveiką visuomenę ir šalies ekonomiką?

Pinigai visų problemų neišspręs, nes yra ir kitų labai svarbių aplinkybių. Visų pirma – per karantiną dešimt kartų padidėjęs ir iki šiol neatslūgęs krūvis Užimtumo tarnybos darbuotojams. Tam skubiai prireikė papildomos infrastruktūros, duomenų apsaugos priemonių, ugniasienės. Teko skelbti konkursus ir visa tai kuo greičiau nupirkti. Iki šiol vyksta mūsų specialistų aprūpinimas nešiojamais kompiuteriais, kad būtų galima dirbti per nuotolį.

Tarnyboje dirba per 1300 žmonių, bet iki šiol toli gražu ne visi turi tokias galimybes. Tam skirta apie milijonas eurų. Lyg ir daug, tačiau prisimenant kokius pinigų kiekius mūsų darbuotojai skaičiuoja, skirsto ir administruoja, tai – minimalios investicijos šiai veiklai užtikrinti. Diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio – suma nebeatrodo tokia reikšminga. O kas tuomet reikšminga? Tai – didėjantis nuovargis ir nemažėjantys krūviai.

Ar antrąją COVID-19 bangą suvaldant tai galėtume pakartoti su esamais ištekliais ir pervargusiais specialistais? Nuoširdžiai sakau: tai įmanoma, tačiau bus sudėtinga. Yra riba, kiek galima dirbti dvigubu ar trigubu krūviu. Riba, kurios niekaip nepastumsi jokiomis motyvacinėmis sistemomis ar viršvalandinio darbo apmokėjimais. Žmonės supranta, kad nuo jų darbo krūvio ir tempų priklauso daugybės į bėdą patekusių piliečių gyvenimas, tačiau net tvirčiausia virvė ilgai ir stipriai tempiama nutrūksta.

Galiu atsakingai pasakyti: antrąjį tokį ruožą bus nepaprasta išlaikyti morališkai ir psichologine prasme. Įtampa kasdien nemaža, didėja ir visuomenės spaudimas. Kažkas išmoką gaudavo greitai, o dabar nori dar greičiau, skambina jau mėnesio pradžioje, klausdami, kada bus pinigai, nors mokama gali būti iki mėnesio pabaigos. Kažkas nerimauja dėl ateities ir savo emocijas perduoda tam, kuris privalo išklausyti: skambučių centro specialistei ar įdarbinimo konsultantei. Nėra tokios piniginės priemonės, kuri atsvertų tokį mikroklimatą.

Jei vėl užsidaro švietimo sistema, vaikus auginantys ir pas mus dirbantys jų tėvai nebus pajėgūs tokiu pačiu greičiu ir kruopštumu administruoti sudėtingus išmokų apskaitos ir priskyrimo procesus.

Užduotis ne iš lengvųjų, bet atsakymas tik vienas: solidarumas. Mes darome ką galime, darbdaviai irgi deda milžiniškas pastangas, suprasdami išlaikytų darbo vietų reikšmingumą, nemažai investuoja į tai prisidėdami savomis lėšomis. Ar tikėjomės antros bangos? Nelabai. Ar jai ruošėmės? Žinoma. Nemažai nuveikta vasarą, kai buvo supaprastinti procesai, kuriama nauja lankstesnė infrastruktūra, kuri gebėtų reaguoti į nepaprastą situaciją nereikalaudama naujų didelių investicijų, kiek pagal situaciją leidžia galimybės ugdomi darbuotojai.

Tačiau situacija yra trapi. Labai tikiuosi, kad tai supras valdžios vairą perimsiantys žmonės, nuo kurių sprendimų nemaža dalimi priklausys tai, kaip toliau bus tvarkomasi su šiuo vienu didžiausių mūsų jaunai valstybei ir jos gyventojams tekusių iššūkių. Sprendimai turėtų būti priimami bendradarbiaujant ir analizuojant patirtį. Tikiu savo komanda ir tuo, kad tekę išbandymai sustiprins mus visus.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.7000

Eduardas Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti?

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes,...

Vilius Juzikis. Lietuvos vežėjams iššūkiai dėl karo Ukrainoje dar tik prasideda

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų...

Vaiva Mašidlauskienė. Augant išlaidoms, verslas didina kainas vartotojams: ką šiems reikėtų žinoti

Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir...

Laura Ryzgelytė. Naujos konkurencijos teisės taisyklės tiekėjams ir platintojams: daugiau aiškumo ar rizikų verslo atstovams?

Europos Komisija gegužės 10 d. priėmė naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams,...

Hipp Gustavson. Lietuvos FinTech sektorius itin įdomus naujokams, ateitis priklauso stipriausiems

Pagiriamųjų žodžių Lietuvai kaip FinTech valstybei netrūksta nei Baltijos ar Skandinavijos...

Top naujienos

Pasikeitusi kapų lankymo tvarka suerzino ne vieną: sprendimą vadina neadekvačiu ir net nežmonišku

Artimųjų lankymas kapuose turi naujas taisykles – darbo dienomis atvykę automobiliu galite būti...

Kone pusė gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę su klaidinga diagnoze: paaiškino, kodėl taip nutinka

Kone pusė infarktą ar insultą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę. Kaip tai gali...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore (9)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Delfi PliusSelcan Hacaoglu

Akibrokštas Šiaurės Europos šalims: net nesivarginkit (1)

NATO plėtra Šiaurės Europos šalyse susidūrė su kliūtimis, Suomijos užsienio reikalų...

Su vyru susituokęs Tomas neslepia planų emigruoti: kartą buvome užpulti tiesiog laiptinėje

Gegužės 17 d. minima Tarptautinė diena prieš homofobiją . Ja siekiama atkreipti dėmesį į...

Iš Lukašenkos režimo – neviešas laiškas Europos diplomatams: bando iš agresoriaus tapti taikdariu (8)

Kuo paaiškinti nuolatos kintančią Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos retoriką,...

Delfi PliusTomas Ramanskas, specialiai „Delfi“ iš Barselonos

Jokubaitis – apie pernykštę skolą, žymę Lietuvos krepšinio metraštyje ir „rimtesnius reikalus“

Vasara pulsuojančioje Barselonoje atmosfera primena priešpandeminius laikus: marios turistų...

Natalija Bunkė paatviravo, kokie vyrai patraukia jos dėmesį ir kodėl ji negaili gražių žodžių savo mylimajam

Pramoginėje laidoje „Sporto baras“ žiūrovai turėjo galimybę išgirsti atvirą pokalbį su...

Italų dienraštis: Putinui naktį atlikta operacija (18)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atlikta operacija,...

Kodėl susilaukusi vaiko dukra siekia jokiais būdais nebūti tokia, kokia buvo jos mama?

Kartais sunku nuspėti, kaip pasikeis dukros ir mamos santykis dukrai tapus mama . Vienais atvejais...