aA
Stebint „Brexit“ sagą, nuo pat pirmųjų serijų buvo akivaizdu, kad nuobodu nebus. Įtampos, dramos, ir trilerio elementų – per akis. Tuo tarpu sveikas protas tyliai sau rūko kamputy, kažkur giliai užkulisiuose. Byrant paskutinėms „Brexit“ smėlio laikrodžio smiltims, Europos finansų rinkų dalyviai ir verslininkai gyvena keliais galimais scenarijais ir bando pasiruošti šiam precedento neturinčiam įvykiui.
Indrė Genytė - Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Muitų ir kitų prekybos sąlygų neapibrėžtumas, galimi techniniai iššūkiai ties Jungtinės Karalystės sienomis, plati svaro kurso svyravimų amplitudė, svaro palūkanų normų tendencijos – tik keletas neapibrėžtų kintamųjų iš komplikuotos „Brexit“ lygties, kurią jau šiandien yra priverstas spręsti verslo pasaulis. Žvilgterkim, kas turėtų labiausiai nerimauti dėl kovo 29 d. baigties ir, žinoma, pasvarstykim, kaip tai paveiks mums.

Ar „Brexit“ bus rimtas smūgis Europos Sąjungai?

Makroekonominių sąsajų tarp ES narių ir Jungtinės Karalystės svarba stipriai varijuoja priklausomai nuo valstybės. 2017 m. duomenimis, bendras prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę vidutiniškai ES sudarė 3,3 proc. nuo BVP. Taigi, net ir kietojo „Brexit“ atveju, kuomet, vaizdžiai tariant, Jungtinė Karalystė būtų amputuojama nenaudojant narkozės, skalpelio, ar kitokių aštrių įrankių, ekonominės to pasekmės ES būtų trumpalaikės ir ne itin skausmingos. ES turėtų atsipirkti 2–3 dešimtosiomis proc. punkto lėtesniu ekonomikos augimu porą ketvirčių ir pamiršti šią nemalonią procedūrą.

Vis tik kai kurioms ES narėms žaizdas laižytis tektų gerokai ilgiau. Natūralu, kad nuo paslaugų eksporto į JK itin priklauso ES ofšorinės šalys: Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Didžiausią nerimą ES kelia Airijos, Nyderlandų ir Belgijos situacija. Šias valstybes su JK rinka saisto reikšminga tiek prekių, tiek paslaugų eksporto priklausomybė. Šių šalių prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro atitinkamai beveik 14,5 proc., 10 proc. ir 9,4 proc. nuo šių šalių BVP. Tad joms ištverti „Brexit“ atsiskyrimą ir liekamuosius reiškinius gali tekti gerokai skausmingiau ir ilgiau. Tiesa, Airijai „Brexit“ turės ne vien neigiamas pasekmes.

Po „Brexit“ referendumo būtent dėl savo patrauklios mokestinės aplinkos, kalbos ir kitų panašumų ši šalis atsirado daugelio paslaugų ir technologijų įmonių radare, kaip tinkamiausia vieta persikraustymui. Vis tik apibendrinant „Brexit“ įtakos ES mastą, ne ekonominės „Brexit“ paliktos žaizdos ES kelia daugiausiai nerimo. Jungtinės Karalystės apsisprendimas atsiskirti yra rimtas ES tvarumo išbandymas ir įrodymas, kad regione vienybės, sutarimo ir susitelkimo bendriems tikslams labai trūksta.

Pačioje Jungtinėje Karalystėje nuotaikos kol kas labai įvairios – nuo panikuojančių ir iš skęstančio laivo bėgančių stambių kompanijų, iki atsipalaidavusių gyventojų, kurie ne tik kad nekaupia maisto atsargų, bet priešingai – pasiima vieną kitą naują vartojimo kreditą ir iš anksto švenčia artėjantį išsilaisvinimą iš ES jungo. Gal tai skamba ir komiškai, tačiau būtent tokią Jungtinės Karalystės vartotojų elgseną po „Brexit“ referendumo iliustruoja iki rekordinių žemumų per pastaruosius 20 m. smukęs namų ūkių taupymo lygis ir 2016–2017 m. vartojimo kredito burbulas, kuomet bendras tokio tipo paskolų portfelis augo 9–11 proc. per metus. Stiprios ekonominės JK sveikatos iliuziją palaiko ir gera darbo rinkos būklė, kurioje per pastaruosius porą metų išaugo pačių anglų ekonominis aktyvumas bei kylantys atlyginimai.

Vis tik verslo pasaulis JK gyvena kitokiomis nuotaikomis. „Markit“ skelbiamas bendras JK PMI rodiklis, iš kurio galima spręsti apie ateinančių mėnesių ekonomikos aktyvumą, 2019 m. sausį tik 0,3 punkto viršijo 50 ribą, skiriančią numatomą ekonominę plėtrą nuo nuosmukio. Pramonės sektoriaus atstovai ateities perspektyvas vertina optimistiškiau, tuo tarpu paslaugų – augimo praktiškai nesitiki. Išties, šis nerimas nėra be pagrindo: Jungtinei Karalystei ES užsienio prekybos partnerystės yra itin svarbi. Į šį regioną keliauja 44 proc. viso JK eksporto.

Be to, Jungtinės Karalystės importe, ES produktai sudaro net daugiau nei pusę – 53 proc. – visos importuojamos produkcijos. Prekių eksportas į ES siekia 8 proc., o paslaugų – 5,7 proc. šalies BVP. Kietojo „Brexit“ atveju, verslą gąsdina tiek muitų šuolis, tiek valiutos kurso svyravimai, tiek įvairūs techniniai trikdžiai bei nauji administraciniai barjerai, kurie „business as usual“ sąvoką ištrins ilgam iš jų verslo kasdienybės.

Koks „Brexit“ poveikio Lietuvai mastas?

Iš pirmo žvilgsnio, labai nerimauti nėra ko. „Brexit“ atrodo daugiau nemaloni procedūra, kuri nurėš iki kelių dešimtųjų proc. punkto nuo BVP plėtros, nei ekonominis šokas. Kol kas dėl besitęsiančio „Brexit“ neapibrėžtumo netgi išlošiame: pernai fiksavome rekordiškai gerus migracijos saldo rodiklius, pavyko prisivilioti vieną kitą JK verslo kompaniją, kursiančią darbo vietas Lietuvoje. Be to, Lietuvos eksporto prekėmis ir paslaugomis priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės rinkos sąlyginai nedidelė – 3,1 proc. nuo BVP.

Po „Brexit“ referendumo Jungtinės Karalystės svoris lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje susitraukė 1 proc. punktu ir pernai sudarė 5 proc. Vis tik keletui pramonės šakų Jungtinės Karalystės rinkos svarba išliko itin didelė. Lietuvos baldų, aprangos ir tekstilės, plastikų ir gumos bei chemijos pramonės eksportas į Jungtinę Karalystę siekė atitinkamai 10 proc., 9,4 proc., 8,3 proc. ir 6,9 proc. viso šios lietuviškos produkcijos eksporto. Šioms veikloms tenka susidurti su visomis su „Brexit“ siejamo neapibrėžtumo pasekmėmis. Nepasiekus susitarimo dėl prekybos sąlygų ir pritaikius PPO muitų režimą, lietuviškos rūbų ir tekstilės eksportą į JK prislėgs maždaug 6,5–12 proc., plastikų 6–7 proc., trąšų – apie 6–8 proc. kainos prieaugis. Ypač dideli muitai gresia žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai.

Nepaisant to, nereikia pamiršti, kad esame labiausiai ES užsigrūdinusi šalis – tiek 2009 m. krizė, tiek Rusijos embargas – visai kito masto smūgiai, kuriuos šiaip ne taip atlaikėme. Po jų sugebėjome staigiai susimobilizuoti, persiorientuoti ir atgauti prarastą pagreitį. Kaip sakoma, kas mūsų nesunaikina, tas tik padaro stipresniais. Šis kartas, panašu, nebus kitoks. Akivaizdu, kad „Brexit“ taikinyje yra masinės gamybos pramonės šakos, patenkančios į žemą, ar vidutiniškai žemą pridėtinę vertę kuriančių veiklų kategoriją. Jų verslo modelį Lietuva po truputį išauga: darbo kaštams aukštyn šuoliuojant dviženkliais tempais konkurencingumo testą įveikti darosi vis sunkiau. Tad „Brexit“ tik paskatins šias veiklas keistis iš pamatų, masinę gamybą palikti Tolimiesiems Rytams, ieškoti išskirtinumo, nišų, persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą.
O visi likusieji, skrudinam popkornus ir laukiam didžiojo finalo!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – nepasiekiamas miražas?

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo...

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (3)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Top naujienos

Iškart po prezidento rinkimų Putinas Ukrainai jau turi paruošęs planą  sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe (91)

Rusija gali pasiūlyti pasus žmonėms, gyvenantiems atskilusiuose Rytų Ukrainos regionuose,...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: sulaikyti 7 įtariamieji žuvo mažiausiai 207 žmonės (601)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Užkalnio pusryčiai: virš šimto dolerių – tiek, kiek jūs pravalgote per mėnesį (305)

Nepykit dėl antraštės: čia iš jūsų pačių komentarų. Kai tik parašau apie restoranus, kas...

Europos mokslininkai nusitaikė į Merkurijų: tai padės ieškoti gyvybės už Žemės ribų (23)

Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime...

Siaubingos Velykos Panevėžyje: moteris nužudyta, jos draugas irgi rastas negyvas (56)

Sekmadienį, švenčiant Velykas , Panevėžio policija gavo pranešimą apie tragediją Smėlynės...

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė apie savo meilės istoriją ir ateities planus (86)

Politikas, verslininkas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Visvaldas Matijošaitis neseniai...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą (719)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

„MoQ“ akcijomis susigundęs vilnietis kurį laiką negalėjo naudotis savo pinigais (80)

Mobiliųjų mokėjimų platformoje „ MoQ “ taikomi trys paskyrų lygiai su skirtingais apyvartų...

Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį (34)

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo...

Po skalpeliu gulasi ne tik dėl grožio: kokias sveikatos problemas gali išspręsti plastinė chirurgija?

Įvairiais laikotarpiais tobulas kūnas buvo suprantamas skirtingai. Senovėje kūno idealu laikyta...