aA
Stebint „Brexit“ sagą, nuo pat pirmųjų serijų buvo akivaizdu, kad nuobodu nebus. Įtampos, dramos, ir trilerio elementų – per akis. Tuo tarpu sveikas protas tyliai sau rūko kamputy, kažkur giliai užkulisiuose. Byrant paskutinėms „Brexit“ smėlio laikrodžio smiltims, Europos finansų rinkų dalyviai ir verslininkai gyvena keliais galimais scenarijais ir bando pasiruošti šiam precedento neturinčiam įvykiui.
Indrė Genytė - Pikčienė
Indrė Genytė - Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Muitų ir kitų prekybos sąlygų neapibrėžtumas, galimi techniniai iššūkiai ties Jungtinės Karalystės sienomis, plati svaro kurso svyravimų amplitudė, svaro palūkanų normų tendencijos – tik keletas neapibrėžtų kintamųjų iš komplikuotos „Brexit“ lygties, kurią jau šiandien yra priverstas spręsti verslo pasaulis. Žvilgterkim, kas turėtų labiausiai nerimauti dėl kovo 29 d. baigties ir, žinoma, pasvarstykim, kaip tai paveiks mums.

Ar „Brexit“ bus rimtas smūgis Europos Sąjungai?

Makroekonominių sąsajų tarp ES narių ir Jungtinės Karalystės svarba stipriai varijuoja priklausomai nuo valstybės. 2017 m. duomenimis, bendras prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę vidutiniškai ES sudarė 3,3 proc. nuo BVP. Taigi, net ir kietojo „Brexit“ atveju, kuomet, vaizdžiai tariant, Jungtinė Karalystė būtų amputuojama nenaudojant narkozės, skalpelio, ar kitokių aštrių įrankių, ekonominės to pasekmės ES būtų trumpalaikės ir ne itin skausmingos. ES turėtų atsipirkti 2–3 dešimtosiomis proc. punkto lėtesniu ekonomikos augimu porą ketvirčių ir pamiršti šią nemalonią procedūrą.

Vis tik kai kurioms ES narėms žaizdas laižytis tektų gerokai ilgiau. Natūralu, kad nuo paslaugų eksporto į JK itin priklauso ES ofšorinės šalys: Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Didžiausią nerimą ES kelia Airijos, Nyderlandų ir Belgijos situacija. Šias valstybes su JK rinka saisto reikšminga tiek prekių, tiek paslaugų eksporto priklausomybė. Šių šalių prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro atitinkamai beveik 14,5 proc., 10 proc. ir 9,4 proc. nuo šių šalių BVP. Tad joms ištverti „Brexit“ atsiskyrimą ir liekamuosius reiškinius gali tekti gerokai skausmingiau ir ilgiau. Tiesa, Airijai „Brexit“ turės ne vien neigiamas pasekmes.

Po „Brexit“ referendumo būtent dėl savo patrauklios mokestinės aplinkos, kalbos ir kitų panašumų ši šalis atsirado daugelio paslaugų ir technologijų įmonių radare, kaip tinkamiausia vieta persikraustymui. Vis tik apibendrinant „Brexit“ įtakos ES mastą, ne ekonominės „Brexit“ paliktos žaizdos ES kelia daugiausiai nerimo. Jungtinės Karalystės apsisprendimas atsiskirti yra rimtas ES tvarumo išbandymas ir įrodymas, kad regione vienybės, sutarimo ir susitelkimo bendriems tikslams labai trūksta.

Pačioje Jungtinėje Karalystėje nuotaikos kol kas labai įvairios – nuo panikuojančių ir iš skęstančio laivo bėgančių stambių kompanijų, iki atsipalaidavusių gyventojų, kurie ne tik kad nekaupia maisto atsargų, bet priešingai – pasiima vieną kitą naują vartojimo kreditą ir iš anksto švenčia artėjantį išsilaisvinimą iš ES jungo. Gal tai skamba ir komiškai, tačiau būtent tokią Jungtinės Karalystės vartotojų elgseną po „Brexit“ referendumo iliustruoja iki rekordinių žemumų per pastaruosius 20 m. smukęs namų ūkių taupymo lygis ir 2016–2017 m. vartojimo kredito burbulas, kuomet bendras tokio tipo paskolų portfelis augo 9–11 proc. per metus. Stiprios ekonominės JK sveikatos iliuziją palaiko ir gera darbo rinkos būklė, kurioje per pastaruosius porą metų išaugo pačių anglų ekonominis aktyvumas bei kylantys atlyginimai.

Vis tik verslo pasaulis JK gyvena kitokiomis nuotaikomis. „Markit“ skelbiamas bendras JK PMI rodiklis, iš kurio galima spręsti apie ateinančių mėnesių ekonomikos aktyvumą, 2019 m. sausį tik 0,3 punkto viršijo 50 ribą, skiriančią numatomą ekonominę plėtrą nuo nuosmukio. Pramonės sektoriaus atstovai ateities perspektyvas vertina optimistiškiau, tuo tarpu paslaugų – augimo praktiškai nesitiki. Išties, šis nerimas nėra be pagrindo: Jungtinei Karalystei ES užsienio prekybos partnerystės yra itin svarbi. Į šį regioną keliauja 44 proc. viso JK eksporto.

Be to, Jungtinės Karalystės importe, ES produktai sudaro net daugiau nei pusę – 53 proc. – visos importuojamos produkcijos. Prekių eksportas į ES siekia 8 proc., o paslaugų – 5,7 proc. šalies BVP. Kietojo „Brexit“ atveju, verslą gąsdina tiek muitų šuolis, tiek valiutos kurso svyravimai, tiek įvairūs techniniai trikdžiai bei nauji administraciniai barjerai, kurie „business as usual“ sąvoką ištrins ilgam iš jų verslo kasdienybės.

Koks „Brexit“ poveikio Lietuvai mastas?

Iš pirmo žvilgsnio, labai nerimauti nėra ko. „Brexit“ atrodo daugiau nemaloni procedūra, kuri nurėš iki kelių dešimtųjų proc. punkto nuo BVP plėtros, nei ekonominis šokas. Kol kas dėl besitęsiančio „Brexit“ neapibrėžtumo netgi išlošiame: pernai fiksavome rekordiškai gerus migracijos saldo rodiklius, pavyko prisivilioti vieną kitą JK verslo kompaniją, kursiančią darbo vietas Lietuvoje. Be to, Lietuvos eksporto prekėmis ir paslaugomis priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės rinkos sąlyginai nedidelė – 3,1 proc. nuo BVP.

Po „Brexit“ referendumo Jungtinės Karalystės svoris lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje susitraukė 1 proc. punktu ir pernai sudarė 5 proc. Vis tik keletui pramonės šakų Jungtinės Karalystės rinkos svarba išliko itin didelė. Lietuvos baldų, aprangos ir tekstilės, plastikų ir gumos bei chemijos pramonės eksportas į Jungtinę Karalystę siekė atitinkamai 10 proc., 9,4 proc., 8,3 proc. ir 6,9 proc. viso šios lietuviškos produkcijos eksporto. Šioms veikloms tenka susidurti su visomis su „Brexit“ siejamo neapibrėžtumo pasekmėmis. Nepasiekus susitarimo dėl prekybos sąlygų ir pritaikius PPO muitų režimą, lietuviškos rūbų ir tekstilės eksportą į JK prislėgs maždaug 6,5–12 proc., plastikų 6–7 proc., trąšų – apie 6–8 proc. kainos prieaugis. Ypač dideli muitai gresia žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai.

Nepaisant to, nereikia pamiršti, kad esame labiausiai ES užsigrūdinusi šalis – tiek 2009 m. krizė, tiek Rusijos embargas – visai kito masto smūgiai, kuriuos šiaip ne taip atlaikėme. Po jų sugebėjome staigiai susimobilizuoti, persiorientuoti ir atgauti prarastą pagreitį. Kaip sakoma, kas mūsų nesunaikina, tas tik padaro stipresniais. Šis kartas, panašu, nebus kitoks. Akivaizdu, kad „Brexit“ taikinyje yra masinės gamybos pramonės šakos, patenkančios į žemą, ar vidutiniškai žemą pridėtinę vertę kuriančių veiklų kategoriją. Jų verslo modelį Lietuva po truputį išauga: darbo kaštams aukštyn šuoliuojant dviženkliais tempais konkurencingumo testą įveikti darosi vis sunkiau. Tad „Brexit“ tik paskatins šias veiklas keistis iš pamatų, masinę gamybą palikti Tolimiesiems Rytams, ieškoti išskirtinumo, nišų, persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą.
O visi likusieji, skrudinam popkornus ir laukiam didžiojo finalo!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Vytenis Šimkus. Kita pasaulio ekonomikos gelbėjimo pusė: didins ekonomikų trapumą ir sumažins jų efektyvumą (1)

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart,...

Andrius Karazinas. Saulės energetikos sektorius ikipandeminį augimo tempą susigrąžins jau 2024-aisiais

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu apstu informacijos, kaip po pandemijos atsigaus ekonomika, kaip...

Antanas Matusa. Ar tikrai nuotolinis darbas naudingas tiktai darbuotojui? (7)

Vertinant iš valstybės įstaigų veiklos organizavimo perspektyvos pasaulinė pandemija sukėlė...

Indrė Ščeponienė. Nauja mokestinė ES direktyva: už kiekvieną nepraneštą susitarimą – bauda, galios atgaline tvarka (1)

Nors nuo liepos 1 d. turinčios įsigalioti 2018 m. priimtos ES direktyvos įsigaliojimo terminas dar...

Linas Sesickas. Valstybinis bankas – praeities žaisliukas ar ateities įrankis? (24)

Seimui nusprendus po pateikimo pritarti valstybinio plėtros banko idėjos vystymui, visuomenė...

Top naujienos

Verslas per karantiną gautą paramą grąžina valstybei: yra kam pinigų reikia labiau (8)

Trys Lietuvos įmonės – „ Felit “, „ Ikea Industry Lietuva “ ir „ Švyturys-Utenos alus...

Vladimiras Laučius. Laisvė, pasodinta į Lukiškes (63)

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas...

Per karantino krizę medikams buvo paruošta 30 tūkstančių kiniškų „meilės siurprizų“ tyrimas (150)

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų...

Penki iš septynių naujų atvejų yra įvežtiniai: koronavirusas nustatytas ir Vilniaus rajone nužudytam asmeniui ligoninėse gydomi 8 žmonės (68)

Penki iš septynių naujų koronaviruso atvejų – įvežtiniai, ketvirtadienį BNS informavo...

SEB prognozės Lietuvai: atlaikius pandemijos smūgį, ekonomika atsigauna geriau nei tikėtasi (29)

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas...

Įvertino LSDP sąrašą: didelio įspūdžio rinkėjui gali ir nepadaryti (14)

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad ryškėjantys partijų...

„Žalgirio“ direktorius: siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė (66)

Pirmą kartą nuo 2016-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ klubui teks ieškotis naujo trenerio. Iki...

Transliacija / Delfi premjera. Alanas Chošnau pristato ant stogų filmuotą naują vaizdo klipą

Neseniai Alanas Chošnau ir britų muzikos prodiuseris iš Berlyno Mark Reeder pristatė...

Dvi šalys skelbia apie rekordinius užsikrėtimų koronavirusu atvejus, PSO įspėjo: laukia sunkus kelias (3)

Per pastarąją parą dvi šalys pranešė apie rekordinius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu...

Vien mėsa sotus nebūsi: išdavė auksinę taisyklę, kaip ant grilio kepti daržoves, kad jos nebūtų „guminės“  + trys receptai (1)

Nors mėsa ir yra vienas pagrindinių patiekalų, kepamų ant grilio, kad teisingai iškeptum...

|Maža didelių žinių kaina