aA
Rugsėjį, Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės“ link, nemažai viešojoje erdvėje diskutuota apie pačią sąvoką, ieškota jos prasmių ir vertintos Lietuvos galimybės iki jos užaugti. O po to Lietuvą „ištiko“ biudžetavimo procesas. Neeilinis biudžetavimo procesas – atmieštas artėjančių Seimo rinkimų populistiniais pažadais, visoms politinio spektro partijoms vyniojantis į pasiteisinusį „gerovės valstybės“ popierėlį. Kaip niekad prisodrintas paklodės link savų apygardų tampymais ir mokestinėmis fix idėjomis.
Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tokiame kontekste bet koks konstruktyvus žvilgsnis į ilgalaikę Lietuvos perspektyvą atrodo beprasmis. Beprasmis ir apgailėtinas, nes siekti užsibrėžtų tikslų ir laikytis įsipareigojimų nepavyksta net tai pačiai vyriausybei, ką jau kalbėti apie galimą sklandų estafetės perdavimą kitoms politinėms jėgoms.

Prieš porą metų nuskambėjęs tos pačios vyriausybės pažadas po visuotinės mokesčių reformos nebedrebinti verslo aplinkos mokesčių sistemos pakeitimais buvo sulaužytas. Bandant kaišyti išlaidų kiaurymes, paminamas ir kadencijos pradžioje užsibrėžtas tikslas sumažinti mokesčių naštą dirbantiesiems pagal darbo sutartis. „Sodros lubas“ Seime nurovė su visu stogu progresinis 32 proc. GPM tarifas. O juk jos turėjo pagerinti mokestinę aplinką aukštos kvalifikacijos specialistams, vakarų patirtį įgijusiems savo sričių profesionalams ir vadovams.

Veiklius ir verslius į neviltį stumia mokestinės politikos nenuoseklumas, dažnas mokesčių sistemos kaitaliojimas, komplikavimas skubotais ir neišdiskutuotais sprendimais, žongliravimas tarifais, „lubomis“ ir „grindimis“ vardan papildomo euro į vis dar apykiaurį biudžetą. Tokia elgsena yra kardinaliai priešinga, nei įrašyta mažos atviros ekonomikos sėkmės kode: lankstumas, lakoniškumas, paprastumas, paskatos veikti.

Galime, matyt, pamiršti ir ambicijas sukurti mokestines paskatas kibtis ir kopti pajamų kopėčiomis kukliau uždirbantiems aktyviems piliečiams, nes siūlymai neapsiriboja NPD augimo lėtinimu, bet ir siekiama susiaurinti jo taikymo amplitudę. Tokie sprendimai rodo, kad laisvi, kuriantys, ekonomiškai aktyvūs ir kritiškai mąstantys šiandien –- ne tikslinis elektoratas. Jie nėra patogūs su savo platesniu matymu, klausimais ir nepasitenkinimu. Kitaip ir būti negali, kai valdančiųjų nekompetencijos spragų nebepavyksta užkamšyti nei oratoriniais sugebėjimais, nei iš alternatyvios realybės traukiamais skaičiais.

Visa tai tik didina pasitikėjimo eroziją Lietuvoje. O gaila, juk tiek ekonominė aplinka, tiek išorinės sąlygos pasitikėjimui kurti buvo itin palankios. Tačiau pasirinktas ne tas kelias. Kilnūs tikslai skaitomi iš popierėlių į žurnalistų kameras, politinės arenos užkulisiuose virsta kreivais sprendimais, kurie tik didina viešųjų finansų skyles ir gilina valdžios strateginės trumparegystės diagnozę. Tuo tarpu ekonomiškai aktyvūs skendi nežinioje, nes taisyklės, pagal kurias teks žaisti išlikimo žaidimus kitąmet, vis dar neaiškios.

Stebint politinę areną šiandien, svyra ne tik verslių žmonių rankos. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kuri pastaraisiais metais į savo švieslentę galėjo įsirašyti ne vieną svarbų tašką, sudedami ginklai ir tuštėja kabinetai. Pasitraukdamas viceministras net neslėpė, kad tikimybė konstruktyviai dirbti menka ir tam gaila asmeninio laiko. Bėda ta, kad kažkodėl valdantieji mano, jog Lietuva valandų neskaičiuoja ir turi laiko į valias.

Bet laikas tiksi. Ir ne mūsų naudai. Kol kariaujame „atimk ir padalink” karus, ar politiniuose šachmatuose keičiame ministrų kompetenciją į įtaką, nematome konteksto. O Lietuva pralaimi. Lietuva dar visai neseniai investicijų žemėlapyje tebuvo pilka dėmė. Pykome ant estų, už gerokai didesnį pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų portfelį, palydėdami nuvalkiotais mediniais anekdotais apie jų lėtumą, ant latvių – už Rygą, kuri matoma kaip Baltijos šalių sostinė. Bet pagaliau pavyko susipurtyti ir pradėti keistis. Įspūdingos nominacijos Pasaulio banko „Doing Business“ rikiuotėje, fintech bei startuolių spurtas, pritrauktas rekordinis stambių aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių investuotojų skaičius leido patikėti, kad gal styptelėjome ir pradedame bręsti kaip šalis. Deja, akivaizdu, kad raumenynas tai styptelėjo, tačiau nervų sistema, o ypač smegenys, gerokai atsilieka.

O tie verslūs ir ekonomiškai aktyvūs priima sprendimus tyliai. Tai centrinę buveinę iškelia, tai dalį funkcijų, tai, žiūrėk, palaipsniui ir viską. Tyliai sprendimus priima ir aukštesnės kvalifikacijos specialistai, vadovai – „protai”, kuriuos tiek viliojome. Deja, tik žodžiais, nes darbai byloja visai ką kita.

Ir čia kertinė siauro akiračio problema. Lietuvą vertiname provincialiai trumparegiškai, nematydami platesnio paveikslo. Jei vieną rytą atsimerktume, gal pagaliau rastume valios sau pripažinti, kad neseniai buvusi ekonomiškai pilka dėmė pati savaime versliems nebus įdomi. Ypač turint tokią geopolitinę kaimynystę, Astravą, korupcinį ir kitą reputacinį paveldą. Ir būtų tiesiog neatleistina, jei pasiekę proveržį, jį užgniaužtume savo nekompetencija, trumparegiškais sprendimais ir keistais pasirinkimais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Liudgardas Maculevičius. Saulės energetikos burbulas vėl sugrįžo į Lietuvą (11)

2020-ieji bus išskirtiniai metai atsinaujinančios energetikos sektoriui Lietuvoje .

Aistė Paliukaitė. Pensinis amžius keičiasi visoje Europoje: kodėl tai turėtų rūpėti man? (12)

2019-ųjų pabaiga ir 2020-ųjų pradžia buvo garsiai pažymėtos Prancūzijos profesinių sąjungų...

Raminta Žimkutė – Pinelė. „Grigeo“ ir „Ekologistikos“ pamokos: kas galėjo skatinti įmonių atsakomybę? (7)

Premjeras Saulius Skvernelis radijo laidoje komentuodamas Klaipėdos „ Grigeo “ ir Alytaus...

Nerijus Mačiulis. 12 prognozių, juodvarniais lakstančių (4)

Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas...

Rūta Globytė. Kokias naujoves 2020 m. atneša darbo santykiams? (4)

Atėjus naujiesiems metams keliame naujus tikslus verslams, kuriame planus kaip juos įgyvendinti....

Top naujienos

Premjero patarėjas dėl Narkevičiaus skandalo: aš pasakysiu, ko galbūt neturėčiau (72)

Premjeras pirmadienį interviu DELFI pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo...

Pasipiktino aikštelių apmokestinimu šalia prekybos centrų: gerai neapsižiūrėjus galima gauti baudą (108)

Į DELFI redakciją kreipęsis vilnietis Eugenijus pasakojo pastaruoju metu susidūręs su nauja,...

Profesorius Stukas viską išklojo apie raugintus kopūstus: nuo šiol į juos žiūrėsite visiškai kitaip (9)

Rauginimas – ilgų metų patikrintas būdas išlaikyti tinkamas vartoti daržoves ilgesnį...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Storos ir laimingos – o gal plius dydžio modeliai skatina nutukimą? (108)

Modeliai, neatitinkantys stereotipinio įsivaizdavimo apie tai, kaip turi atrodyti modelis, ir kaip...

Mišustinas sudarė naują Rusijos Federacijos vyriausybę

Antradienį naujai išrinktas Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas...

Tyrimų komisija imsis Pranckiečio: nuo dabar viskas bus dar įdomiau Graužinienė liudyti nesutiko  (107)

Trečiadienį parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos atliekantis Seimo Nacionalinio...

Iš Islandijos namo į Lietuvą grįžusios Oksanos Pikul laukė nemalonus siurprizas (12)

Kol Lietuvoje daugelis laukia sniego, vizažistė Oksana Pikul -Jasaitienė tikrosios žiemos išvyko...

Galutinai naikinamos atliekų šachtos: pasipiktinę žmonės grasina šiukšles krauti laiptinėje ir išlaužti spynas (350)

Smarvė , musės, žiurkės ir šiukšlių krūvos – tokia dažno vilniečio, kurio daugiabutyje...

Gyvai / Proga čempionams suvesti sąskaitas: „Šiauliai“ – „Žalgiris“ (4)

Vos prieš dvi dienas sensacingai Lietuvos krepšinio lygoje ( LKL ) „Šiauliams“ pralaimėjęs...

Lietuvis papasakojo, kaip statomi tiltai: svarbu ne tik praktiškumas (5)

Šiuo metu projektuojami ir statomi tiltai Lietuvoje – pavyzdys to, kaip dera modernios...